O didžiausias nusivylimas laukia tų, kurie tikėjosi valdžios pagalbos kovoje su invaziniais šliužais. Pasirodo, kovoti kėdainiečiams šiemet teks savo rankomis ir savo jėgomis, mat Kėdainių rajono savivaldybei nepavyko gauti valstybinio finansavimo luzitaninių arionų naikinimo programai.
Sunaikinta per 95 proc. barščių, bet kova nesiliauja
Nors praėjusiais metais buvo skelbta, kad Kėdainiuose išnaikinta net 95 proc. Sosnovskio barščių valstybinėse teritorijose, šiemet vaizdas pakrantėse ir pamiškėse vėl verčia nerimauti. Savivaldybės atstovai pabrėžia, kad kova su šiuo augalu yra ne vienerių metų darbas.
Brangiai kainuojančių klaidų ūkyje galima išvengti: kodėl ūkininkai renkasi lauko dienas?
„Sosnovskio barščių naikinimo efektyvumą bus galima objektyviai įvertinti pasibaigus visiems šių metų naikinimo darbams, kurie vykdomi visą vegetacijos sezoną ir užtrunka iki rudens.
Kova su šiais invaziniais augalais yra ilgalaikis procesas, nes dirvožemyje išliekančios sėklos gali sudygti ir po kelerių metų, todėl visiškai juos išnaikinti sudėtinga“, – teigia Kėdainių rajono savivaldybės specialistai.
Susiję straipsniai
Šiais metais šiems darbams numatyta daugiau kaip 31 tūkst. eurų suma.
Pagal sutartį, pasirašytą su UAB „Arbora LT“, didžiausi darbai numatyti Vilainių (10,1 ha), Surviliškio (7,0 ha) bei Kėdainių miesto ir Dotnuvos seniūnijose (po 4,1 ha).
Atsakomybė – ne tik valstybės pečiams
Gyventojai piktinasi matydami barščius prie Nevėžio pakrantės, Babėnuose ar Daumantų soduose, tačiau savivaldybė atkerta – ne viskas yra jos kompetencija.
Dažnai paaiškėja, kad pavojaus židiniai tūno privačiuose sklypuose, kur savivaldybė rankų kišti negali. Net jei gyventojai praneša savivaldybei ar seniūnijai apie pastebėtus Sosnovskio barščių plotus, o tai jie, pasirodo, daro gana dažnai, tai dar nereiškia, kad jų toje vietoje staiga nebeliks.
„Gavus informaciją įvertinama, ar augalai auga valstybinėje, ar privačioje žemėje. Savivaldybė organizuoja Sosnovskio barščių naikinimą jos administruojamose teritorijose, o privačiuose sklypuose ši pareiga tenka žemės savininkams ar valdytojams“, – aiškina specialistai.
Gyventojai raginami apie pastebėtas naujas augavietes informuoti seniūnijas arba naudotis specialia INVA sistema.
Tiesa, pripažįstama, kad ne visiems ši sistema yra suprantama, todėl informacija priimama ir tiesiogiai – telefonu ar elektroniniu paštu.
Šliužams naikinti finansavimo gauti nepavyko
Jei kovoje su barščiais matyti solidžių poslinkių, situacija su ispaniniais šliužais išlieka kritinė.
Dar pernai opozicijos atstovai, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos nariai, ragino imtis skubių veiksmų – nustatyti jų paplitimo mūsų krašte mastą, ruošti projektus ES paramai gauti ir įrengti utilizavimo vietas.
Nors iš pradžių į šiuos siūlymus žiūrėta skeptiškai, o valdantieji net sugebėjo iš jų pasijuokti, vėliau tai jiems atsirūgo. Mat centrinė valdžia pati paskelbė kovą su ispaniniais šliužais ir siūlė finansavimą savivaldybėms. Kėdainiai bandė pretenduoti į šias lėšas, tačiau nesėkmingai.
Šiais metais jokio centralizuoto šliužų naikinimo projekto rajone nebus.
„Kėdainių rajono savivaldybė šiais metais nevykdo invazinių šliužų naikinimo projekto. Savivaldybė buvo pateikusi paraišką dėl finansavimo, tačiau Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) administruojamai priemonei skirtų lėšų nepakako visų Lietuvos savivaldybių poreikiams, todėl finansavimas Kėdainių rajono savivaldybei nebuvo skirtas“, – konstatuoja savivaldybės atstovai.
Kol valstybiniu lygmeniu lėšų trūksta, gyventojams paliekama vienintelė išeitis – gintis savo jėgomis, nors iš apleistų valstybinių sklypų plūstantys kenkėjai daro šią kovą panašią į kovą su vėjo malūnais.