Kiek anksčiau ministras Kęstutis Mažeika socialiniame tinkle „Facebook“ paragino ūkininkus pasidalyti informacija apie patirtus nuostolius ir veiklos sutrikimus, – komentaruose pasipylė pasakojimai apie sudėtingą situaciją skirtinguose šalies regionuose.
„Lietuvoje praūžusi audra daugelyje vietų vertė medžius, sutrikdė elektros tiekimą. Ūkiams tai gali būti ne tik laikinas nepatogumas, bet ir realūs veiklos sutrikimai.
Tad kviečiu žemės ūkio atstovus pasidalinti informacija, jei dėl audros padarinių nukentėjo jūsų ūkio veikla – buvo sutrikęs melžimas, gyvulių laikymas, šaldymas, grūdų džiovinimas ar kiti svarbūs procesai.
Praūžusi audra atskleidė nemalonią tiesą: esame ne tik nepasiruošę
Kuo daugiau turėsime faktinės informacijos apie situaciją ūkiuose, tuo geriau galėsime įvertinti audros padarinius ir spręsti, kokių veiksmų reikia“, – rašė ministras.
Ūkininkai įvardijo nuostolius
Aurimas iš Zarasų rajono pasakojo, kad jų ūkyje elektros tiekimą planuojama atkurti tik rugpjūčio 28 dieną.
„Sutriko galvijų girdymas, nes ūkis naudoja gręžinį ir automatines girdyklas, kurioms reikia elektros, dar atsirado daug nenumatytų darbų, po audros sugadinta apie 60 proc. stacionarių aptvarų, juos tvarkome, šaliname užgriuvusius medžius.
Susiję straipsniai
O dar turime nebaigtų GPŽ kodų deklaruotų laukų, kuriuos reikia sutvarkyti iki rugsėjo 1 dienos. Manau, mūsų ūkis ne vienintelis toks, dėl vėlyvos šienapjūtės pradžios ir lietingos vasaros turi nebaigtų įsipareigojimų, kurių pabaigos terminas yra rugsėjo 1 d. Todėl manau, kad termino pratęsimas būtų labai logiškas žingsnis iš jūsų pusės“, – rašė ūkininkas.
Jam antrino ir kiti. Martynas teigė, kad vienkartinių kompensacijų nepakaks.
„Norint iš esmės apsaugoti ūkius nuo nuolatinių melžimo, šaldymo ir grūdų džiovinimo sutrikimų praūžus audroms, vienkartinių kompensacijų neužteks.
Užtikrinant ilgalaikį ūkių energetinį saugumą, būtina kartu su Energetikos ministerija ir ESO inicijuoti strateginį sprendimą – maksimaliai sumažinti orinių elektros linijų skaičių kaimo vietovėse ir perkelti laidus po žeme. Požeminiai kabeliai garantuotų nepertraukiamą veiklą net ir ekstremalių oro sąlygų metu, o tuo pačiu ūkininkams neapsakomai palengvėtų žemės dirbimas panaikinus stulpus iš laukų“, – rašė jis.
Asta piktinosi ilgai trunkančiais elektros tiekimo sutrikimais.
„Jau tikrai trūksta kantrybė. Ūkyje elektros nėra, o tiekimą planuoja atkurti tik 27 dieną? Karves melžiam su generatoriumi, degalai kainuoja, gyvuliams be elektros nėra vandens. Gyvuliai iki 27-osios nepalauks! Kas kompensuos išlaidas ir nuostolius? Ūkininkų reikalavimų pilna, o kai reikia elektros – sukis kaip išmanai“, – problemas vardijo ji.
Marijampolės rajono ūkininkė Kristina pasakojo, kad dėl elektros dingimo teko prašyti kaimynų pagalbos.
„Marijampolės rajonas, viskas naudoja elektrą, o jos nėra. Pieną šaldome upelyje, teko kaimynų prašyti, kad po savo karvių melžimo atvarytų savo traktoriuką ir mums, kad eitų karves pamelžti. Vandens gavom pasiskolinti karvėms iš bendrovės, nes parą negėrę buvo. Veršeliam prisėmiau iš šulinio į lovį, pagirdžiau, mėsinius turim kelis, teko prisėmus vežti bidonu ir girdyti.“
Apie sudėtingą padėtį pranešė ir Ieva.
„Nuo šeštadienio vakaro nėra elektros, trukdo grūdų džiovinimui, gyvulių melžimui, mėšlo šalinimui, pienas genda šaldytuve, tenka pilti lauk.“
Kitas komentatorius, prisistatęs Auksaragė Pa, rašė, kad sutriko visi svarbiausi ūkio procesai.
„Sutriko viskas, melžimas, šaldymas, juk įjungtos brandyklos sūrių. Aišku, turim generatorių, bet kainuoja žvėriškai. Būt gerai turėt kaupiklius.“
Kiti ūkininkai taip pat dalijosi savo patirtimi. Irmantas rašė, kad dėl dingusios elektros ūkyje teko utilizuoti apie 1,5 metro ilgio upėtakį.
„Upėtakių ūkis. Dingus elektrai, valanda be elektros ir galima utilizuoti 1,5 metro ilgio upėtakį. Gelbsti generatorius ir kaupikliai“, – komentavo jis.
Tuo metu Šilutės rajono, Saugų seniūnijos ūkininkai atkreipė dėmesį, kad šių metų problemos nesibaigia vien audra. Pasak Bērciškės Meno Malūno atstovų, dėl nepalankių orų laukuose susikaupė daugybė neišspręstų problemų.
„Laukai permirkę kaip ir praeitais metais – košė. Grikių neliko – sugulė, garstyčių laukai išplakti, nenukulti javai nuguldyti, vasarinių javų laukuose vanduo iki ausų.
Labai keista, bet beveik visur dar žali grūdai, vasariniai kviečiai ir dar nenuimti dėl pavasario sausros ir vasaros pradžioje karščio, bulvės nuskendo vėl.
Reikalavimas išvežti rulonus iš laukų – tai neįmanoma. Reikalavimas baigti šienavimo darbus, išvežti rulonus iš laukų – žemesnėse vietose visiškai neįmanoma, laukuose stovi prūdai, bandome gelbėtis sutempdami rulonus į aukštesnes vietas, bet pridirbama didžiulių provėžų pievose.
Šlapynių tvarkymo darbai – visiškai neįmanoma. Žemupio polderiai išjungti, iš kanalų nepumpuoja vandens, kanalai perpildyti ir išsilieja į laukus“, – rašoma komentare.
Siūlo svarstyti ekstremaliąją situaciją šalies mastu
K. Mažeika mano, kad sprendimas skelbti ekstremaliąją situaciją nuo stichijos nukentėjusiems ūkininkams padėtų pagrįsti negalėjimą įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir išvengti galimų finansinių nuostolių.
„Mes šiuo momentu matome pagrindą ieškoti galimybės dėl ekstremalios situacijos skelbimo visos Lietuvos mastu, nes ir kai kurios savivaldybės tai jau padarė“, – Eltai pirmadienį teigė K. Mažeika.
Pasak ministro, ekstremaliosios situacijos paskelbimas ūkininkams būtų aktualus dėl audros paveikto derliaus, užmirkusių laukų ir vėluojančios sėjos, taip pat dėl vykdomų projektų bei finansinių įsipareigojimų.
„Tai būtų pagalba jiems turėti tai kaip įrodymą, kad atskirai kiekvienam nereikėtų rinkti duomenų dėl to, kas įvyko. Tai būtų tikrai didžiulė pagalba“, – aiškino ŽŪM vadovas.
„Ir dėl projektų, ir dėl bankinių įsipareigojimų. (…) Tai vėlgi padėtų tą situaciją sušvelninti, neinant į teisinius procesus ir finansinius nuostolius“, – pridūrė jis.
K. Mažeikos teigimu, ministerija šiuo metu renka informaciją apie audros padarytą žalą skirtinguose šalies regionuose ir ją ketina pateikti trečiadienį vyksiančiame Vyriausybės posėdyje. Anot jo, net iki šiol surinkti duomenys rodo, kad audros poveikis Lietuvos ūkiui kai kuriose vietovėse – itin reikšmingas.
„Vien Kaišiadorių rajono vienoje fermoje, nesuveikus pagalbiniams elektros įrenginiams, išgaišo 30 tūkst. suaugusių mėsinių vištų. Na, ir smulkesniuose ūkiuose matome, kad dėl elektros tiekimo yra iššūkių“, – tikino ministras.
„Renkame duomenis ir iš kitų rajonų, kitų ūkių, bandome sisteminti, kiek galime. Svarbu padėti užtikrinti gyvūnų gerovę. Bendraujame ir su Energetikos ministerija, (…) savivaldybės aktyviai padeda. Ruošiame duomenis trečiadienio Vyriausybės posėdžiui“, – pabrėžė K. Mažeika.
Labiausiai nukentėjo Žemaitija, dalis derliaus – po vandeniu
Savaitgalį Lietuvą užklupusi audra didžiausių nuostolių žemės ūkiui turėjo Žemaitijoje – žemdirbiai sako, jog dalis dar nenuimto derliaus atsidūrė po vandeniu, nukentėjo kviečiai ir pupos, vėluos žieminių rapsų sėja.
„Vakarų Lietuvoje skęstame po vandeniu. Ūkininkai juokauja, kad pajūris pasislinko 100 kilometrų į Lietuvos gilumą. Tai labai neraminantis signalas, nes nemaža dalis ūkininkų dar nėra iki galo nusiėmę derliaus“, – Eltai pirmadienį teigė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) vadovas Audrius Vanagas.
Jis aiškino, kad laukuose dar likę vasarinių miežių, kviečių, o kadangi gausių kritulių būta ir prieš savaitgalio audrą, įvažiuoti į laukus jau anksčiau buvo sudėtinga.
„Po šio savaitgalio įvažiavimas bus atitolinamas mažiausiai savaitei, su sąlyga, kad džiovins. Ir to likusio derliaus kokybė jau bus prastesnė“, – sakė asociacijos vadovas.
O užsitęsę elektros tiekimo sutrikimai problemų sukėlė gyvulininkystės ūkiams.
„Prasčiausia situacija turbūt Žemaitijoje, nes ten iškrito daugiausia kritulių ir jie buvo su stipriu vėju. Jeigu žiūrėtume į augalininkystės ūkius, jie dar nėra pabaigę javapjūtės, tai natūralu, kad laukuose likęs derlius buvo žalojamas“, – teigė Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vadovas Gedas Špakauskas.
Galimybes sulaukti valstybės paramos dėl patirtų nuostolių LŪS vadovas vertina skeptiškai.
„Šiuo atveju nelabai tikimės kažko, nes, kiek žinome, dėl paskutinių energetinių krizių visi tie fondai jau maksimaliai išsemti. Nebent būtų atidarytas koks krizių rezervas ar panašiai. Manome, kad mažai tikėtina, jog kažkas čia bus“, – svarstė G. Špakauskas.
ELTA primena, kad per šeštadienį kilusią audrą virto medžiai, žuvo vienas žmogus, dar 4 buvo sužeisti. Be elektros liko per 268 tūkst. gyventojų.
Naujausiais ESO duomenimis, elektros iki šiol neturi daugiau nei 100 tūkst. klientų, daugiausia Kauno, Utenos, Panevėžio ir Vilniaus regionuose.
Ugniagesiai gelbėtojai per savaitgalį 2 tūkst. 525 kartus visoje Lietuvoje vyko šalinti per stiprią audrą nuvirtusių medžių. Vilniaus regione jie vyko 387 kartus.