„Artimiausia galimybė, kai EK skirstys žalą nukentėjusiems dėl ekstremalių oro sąlygų, bus po lapkričio mėnesio. Mums svarbu iki spalio mėnesio kreiptis, tada suspėtume dar į šių metų svarstymą, tada kitų metų biudžete mums būtų numatytos lėšos“, – „Žinių radijui“ sakė ministras.
„Svarbu laiku sureaguoti, nes kitu atveju, jei mes pradelstume, būtų galimybė kreiptis tik pavasarį. Bet žinant ekstremalių orų poveikį žemės ūkyje ir ypač Pietų Europoje dėl karščių, tai susispaudėme, kad spėtume į tą patį krepšelį“, – pridūrė jis.
Pasak ministro, įprastinė EK praktika dabar – rudenį ir pavasarį vyksta vadinamieji „šaukimai“, per kuriuos Bendrijos šalys gali kreiptis finansinės pagalbos, siekiant atlyginti žemės ūkio žalą, patirtą dėl orų sąlygų.
Pastebi pavėluotą reakciją į praūžusią audrą: kai kurių veiksmai – nepateisinami
K. Mažeikos teigimu, tam, kad Lietuva gautų šias lėšas, renkami duomenys, kiek šalies ūkių nukentėjo, o lėšų ūkininkai gali tikėtis ateinantį pavasarį.
„Išmokos pasieks ne anksčiau nei kitais metais, turbūt pavasarį bus aiškumas, kiek gausime, o pats procesas nusikels į kitus metus, bet svarbu, kad pat kreipimasis vyktų dabar ir kuo greičiau“, – tikino jis.
Susiję straipsniai
Ketvirtadienio, rugsėjo 3 d., rytą elektros dar neturi kiek daugiau nei 4 tūkst. „Elektros skirstymo operatoriaus“ (ESO) klientų.
Per rugpjūčio 22 d. Lietuvą užklupusią audrą daugelyje šalies vietų virto medžiai, žuvo vienas žmogus, dar keturi buvo sužeisti.
Piko metu elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 268 tūkst. ESO klientų, o elektros tinkle užfiksuota daugiau kaip 9 tūkst. pažeidimų.
Skaičiuojama, kad audros finansinis poveikis siekia apie 17 mln. eurų – elektros tinklo atkūrimas kainuos apie 10 mln. eurų, dar apie 7 mln. eurų sudarys kompensacijos ESO klientams.
Draudikai dėl audros jau registravo beveik 14 tūkst. draudžiamųjų įvykių, o bendra padaryta žala viršija 13 mln. eurų.