Varėnos krašte grybavimas niekada nebuvo tik pasivaikščiojimas po mišką su pintine rankoje. Tai iš kartos į kartą perduodama tradicija, gyvenimo būdas ir net savotiškas sportas. Būtent todėl kasmetinis grybavimo čempionatas jau seniai tapo vienu laukiamiausių Grybų šventės renginių.
Šiemet čempionato rytas prasidėjo dar saulei dorai nepatekėjus. Iš įvairiausių Lietuvos ir užsienio kampelių sugužėjo ir registravosi grybautojų komandos, o prieš rimtą išbandymą jų laukė tikri dzūkiški pusryčiai su meškaragiu.
Lygiai 8 valandą prasidėjo svarbiausia čempionato dalis – dvi valandos grybavimo. Dalyviams teko pasikliauti ne tik akylumu ir greičiu, bet ir miško pažinimu bei patirtimi. Juk čempionate svarbus kiekvienas surastas grybas, o geriausios vietos miške dažniausiai garsiai neišduodamos.
Griauna stereotipą, kad žemės ūkis tik vyrams: „Kita moteris norėtų žiedo, o man reikia traktoriaus“
Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta sako, kad grybavimo čempionatas yra kur kas daugiau nei varžybos dėl gausiausio laimikio.
„Grybavimas Varėnos krašte yra mūsų tapatybės dalis. Tačiau ypač smagu matyti, kad ši tradicija šiandien sugeba suburti ne tik dzūkus ar žmones iš įvairių Lietuvos miestų, bet ir svečius iš užsienio.
Susiję straipsniai
Miške mums nereikia bendros kalbos – azartas surasti baravyką, pagarba gamtai ir gera nuotaika suprantami visiems. Tikiu, kad būtent tokie susitikimai geriausiai parodo, kuo Varėnos kraštas išskirtinis, ir padeda mūsų tradicijoms keliauti gerokai už Lietuvos ribų“, – sakė A. Kašėta.
Sugrįžus iš miško varžybų azartą pakeitė dzūkiška muzika ir bendrystė. Čia vyko edukacinė programa „Žiūrų dainos ir žaidimai“. Šventėje skambėjo ir gyva liaudies muzika. Susirinkusiesiems koncertavo Žiūrų kaimo folkloro ansamblis, „Sklepų aidai“ ir iš Ukrainos atvykęs choras „Kalyna“.
Surinko šimtus kilogramų įvairiausių grybų
Galiausiai išaušo viena labiausiai lauktų Grybavimo čempionato akimirkų – nugalėtojų apdovanojimai. Šiais metais dalyvavo net 43 komandos iš visos Lietuvos ir užsienio. Į grybautojų gretas stojo prancūzų ir lenkų komandos.
Iš viso buvo surinkta 428 kilogramai miško gėrybių, o daugiausiai – voveraičių.
Po kelių valandų miškuose paaiškėjo ir kam šiemet geriausiai sekėsi skaityti miško ženklus, surasti dosniausias grybavietes ir savo pintines pripildyti gausiausiu laimikiu.
Pagrindinis prizas – iš medžio Algirdo Juškevičiaus išdrožta skulptūra „Jaunasis grybautojas“ – atiteko komandai „Slaunos mergos“ iš Žiūrų. Keturios moterys per dvi valandas pririnko net 49,9 kg grybų. Keturioms moterims atiteko ir Taivano atstovybės Lietuvoje įsteigtas prizas, kurį tradiciškai įteikė ambasadorė Constance Wang.
Antrą vietą laimėjo komanda „Nakcižibiai“, surinkę 26,9 kg grybų, o trečioji vieta – komandai „Pirmas kartas“, kuri surinko 26,8 kg grybų.
Jauniausias grybautojas – Džiugas Mumeckas iš komandos „Kap radom – tep nešam“. Jo amžius 1 metai ir 7 mėnesiai.
Vyriausiojo titulas šiemet atiteko Apolinarui, kuriam net 86-eri.
Didžiausią baravyką rado komanda „Konservuoti baravykai“. Jis svėrė net 550 gramų.
Šmaikščiausia komanda išrinkta „Akviukės“ iš Druskininkų, savo įvaizdžiu stebinančios ne pirmus metus.
XXIII Lietuvos grybavimo čempionatas dar kartą parodė, kad Varėnos krašto miškai gali suvienyti skirtingų miestų ir šalių žmones. Čia varžomasi dėl grybų, tačiau iš miško išsinešama gerokai daugiau – bendrystę, emocijas, dzūkiškas tradicijas ir smagiausias istorijas.
O Varėna ir toliau turi rimtą argumentą vadintis Lietuvos grybų sostine – čia dėl geriausių laimikių varžomasi ne tik tarpusavyje, bet jau ir tarptautiniu mastu.