„Jei krovos kompanijos nekrautų rusiškų grūdų, tai jie ir nepatektų į Klaipėdos uostą: ne Klaipėdos uostas krauna ir ne Klaipėdos uostas plukdo, ne „Lietuvos geležinkeliai“ išplukdo tuos grūdus, užsakovas yra krovos kompanijos“, – sakė J.Taminskas.
Anot jo, „Lietuvos geležinkeliai“ neturi teisės atsisakyti gabenti šiuos krovinius, nes Pasaulio prekybos organizacijos nustatyti reikalavimai neleidžia nevežti grūdų, jei jiems nėra taikomos sankcijos.
Per 8 šių metų mėnesius Klaipėdos jūrų uostas perkrovė 47 tūkst. tonų rusiškos kilmės grūdų, daugiausia kukurūzų, geležinkeliais atgabentų iš Kaliningrado srities.
Okupantai smogė Sumų prekybos centrui, žuvo trys žmonės: vaizdo įraše užfiksuoti atakos padariniai
Anot uosto vadovo Algio Latako, tai yra nesankcionuoti kroviniai, kurių sustabdyti uostas neturi teisės, tačiau tokios kilmės krovinių srautas kasmet mažėja, nes įvedamos papildomos sankcijos.
O žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika sveikino Latviją jai pasiryžus imtis veiksmų dėl rusiškų grūdų tranzito.
Susiję straipsniai
Grūdų augintojų asociacijos duomenimis, Latvijos uostai yra didžiausias Baltijos šalių Achilo kulnas – per juos teoriškai galima išvežti apie 7–8 mln. tonų grūdų per metus, realiai – apie 5 mln. tonų.
Bet Latvijos vyriausybė planuoja įvesti 300 proc. muito tarifą grūdų kroviniams iš Rusijos bei Baltarusijos ir tokių grūdų perdirbimui, taip pat sukurti mechanizmus, leidžiančius atpažinti ir taikyti sankcijas galimai pavogtiems iš Ukrainos grūdams.
Nuo šiandien Lietuva ims tikrinti tiek pašarinius, tiek maistinius grūdus. (ELTA, LR)