Nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigalios draudimas laikyti ir veisti gyvūnus kailių gavybos ar pardavimo tikslu. Kartu su sektoriaus uždarymu darbo neteks arti tūkstančio žmonių, kurie ūkiuose dirbto 15, 20 ir daugiau metų, rašoma žiniasklaidai išplatintame pranešime, kuriame darbuotojai pasidalino savo pozicija.
„Čia dirbome metų metus, atidavėme savo jėgas, o dabar esame priversti gyventi nežinioje dėl ateities“, – į šalies vadovus kreipėsi ūkių darbuotojai.
Laiškuose aukščiausiems šalies vadovams rašoma, kad didžiausią nerimą darbuotojams kelia ne tik pats darbo praradimas, bet ir tai, kas jų laukia po sausio 1-os. Esą didelė dalis ūkių veikia regionuose, kur rasti kitą, gerai apmokamą darbą yra gerokai sunkiau nei didžiuosiuose miestuose.
Fuzariozės epidemija Lietuvos laukuose: liga šiemet palietė daugybę ūkių
Kaip rašoma pranešime, sektoriaus uždarymas čia dirbantiems reiškia ne paprastą vienos darbovietės pakeitimą kita, o realią ilgalaikio nedarbo, mažesnių šeimos pajamų ar būtinybės darbo ieškoti kitame mieste ar užsienyje riziką.
Darbuotojai laiškuose kelia klausimą ir dėl ūkių persiorientavimo galimybių. Jų teigimu, šiuo metu kalbama apie ūkių uždarymą ir kompensacijas, tačiau ne apie mechanizmą, kuris leistų ūkiams keisti veiklos kryptį ir tokiu būdu išsaugoti bent dalį šiandien egzistuojančių darbo vietų.
Kreipimesi į šalies vadovus ir atsakingas institucijas teigiama, kad dabartinis modelis iš esmės reiškia ūkių likvidavimą, nors kitoks kompensavimo ir pereinamasis mechanizmas galėtų sudaryti galimybes verslams persiorientuoti bei išlaikyti darbuotojus. „Šiuo laišku neprašome atšaukti įstatymų – mes prašome nebūti pamiršti“, – į šalies vadovus kreipiasi darbuotojai.
Laiškuose prašoma konkrečių sprendimų dar iki sausio 1-osios: sudaryti realias sąlygas ūkiams persiorientuoti ir išsaugoti darbo vietas, o ten, kur tai neįmanoma, iš anksto numatyti aiškias persikvalifikavimo, įdarbinimo ir kitas pagalbos priemones.
Susiję straipsniai
Kaip teigiama pranešime, ši ūkio šaka iki šiol generuodavo apie 100 mln. eurų eksporto pajamų per metus.
Darbuotojų kreipimesi taip pat teigiama, kad nepriklausomos ekspertizės verslo uždarymo žalą vertino beveik 64 mln. eurų, o patys ūkiai ją skaičiuoja daugiau nei 113 mln. eurų, tačiau pasiūlytas kompensavimo mechanizmas, tiek jiems, tiek ūkių savininkams tepadengs vos kelis procentus realių nuostolių.
Darbuotojų teigimu, tai reiškia, kad kartu su sektoriaus uždarymu prarandamos ne tik konkrečios darbo vietos, bet ir ilgus metus regionuose kurtas ekonominis potencialas.
„Darbas ūkiuose ilgus metus jiuems buvo vienintelis stabilus pragyvenimo šaltinis, o aplink jį žmonės kūrė savo šeimų gyvenimą. Tarp darbuotojų gausu vyresnio amžiaus žmonių, kuriems iš naujo įsitvirtinti darbo rinkoje gali būti itin sudėtinga, taip pat jaunų šeimų, auginančių mažus vaikus ir turinčių finansinių įsipareigojimų“, – rašoma pranešime.
Sprendimas priimtas prieš trejus metus
Primename, kad sprendimas uždrausti kailių fermas Lietuvoje priimtas dar 2023 m. rugsėjį.
M.Patašiaus nuotr.
Įstatymas įsigaliojo nuo 2024 m., o draudimas verstis kailinių žvėrelių auginimo veikla įsigalios 2027 m. sausio 1 d.
Nutraukiantiems šią veiklą Aplinkos komitetas numatė laiptuotos kompensacijos principą: verslą uždarius 2024 m. – 3 eurai už kiekvieną gyvūną; 2025 m. – 2 eurai, o pasitraukus iš rinkos 2026 m. – 1 euras.
Taip pat numatyta visiems vykdžiusiems kailinių žvėrelių auginimo veiklą suteikti galimybę gauti valstybės finansavimą naudotiems įrenginiams, kurie niekur kitur negali būti panaudojami kitais tikslais, tvarkyti.
Dirbusiems tokio tipo fermose numatyta suteikti kompensacijas iš valstybės biudžeto.