Invaziniai šliužai – sodininkų ir kitų žemės sklypų savininkų galvos skausmas. Nors valstybė sumanė paskatinti šiuos gyvius naikinti, kauniečiai parama kol kas nepasinaudojo ir su šliužais kovoja kitaip.

Aplinkos ministerija dar metų pradžioje paskelbė, kad fiziniai ir juridiniai asmenys kviečiami pasinaudoti parama, skirta naikinti visoje šalyje išplitusius invazinius šliužus – ispaninius arionus.

Tam skirta 440 tūkst. eurų.

Kai kurie kauniečiai šiuo pasiūlymu domėjosi, o kiti apie jį nė negirdėjo.

[[ge:lrytas:lrytas:43732085]]

Tvarkytis rūpi ne visiems

Petrašiūnuose esančios sodininkų bendrijos „Levintai“ pirmininkė Oksana Buivydienė sakė, kad kaip ir visi, kurie turi žemės, kenčia nuo invazinių šliužų antplūdžio.

[[ge:lrytas:lrytas:43187200]][[ge:lrytas:lrytas:43895933]][[ge:lrytas:lrytas:43903474]]

„Išgirdusi apie galimybę gauti lėšų jiems naikinti apsidžiaugiau. Tačiau pradėjusi domėtis, kokie reikalavimai keliami, supratau, kad, norint gauti paramą, bus per daug vargo“, – pasakojo kaunietė.

Šioje sodininkų bendrijoje yra 118 sklypų.

Anot O. Buivydienės, kai kurie jų apleisti ir šliužų naikinimas savininkams nerūpi.

Dalis kitų sodininkų, kurie soduose lankosi arba net gyvena, su jais taip pat nekovoja.

„Tad pasiūlymas būtų sudominęs mažą dalį sodininkų. Kadangi invazinius šliužus reikia naikinti visos bendrijos plote, iš kai kurių savininkų būtų reikėję gauti notaro patvirtintus raštiškus leidimus patekti į jų sklypus. Manau, kad gauti tokius sutikimus iš visų kaimynų neįmanoma“, – įsitikinusi O. Buivydienė.

Be to, norintys gauti paramą šliužų naikinimo priemonę, moliuskocidus, turėtų pirkti patys. Vėliau ministerijai turėtų pateikti mokėjimo kvitus, pildyti įvairius dokumentus – tam reikėtų skirti daug laiko ir energijos.

„Parama tokioms priemonėms įsigyti – puikus sumanymas, bet yra per daug biurokratinių reikalavimų“, – sakė sodininkė.

Išbandė ne tiktai druską

Supratusi, kad reikalavimai per sudėtingi, moteris nusprendė ir toliau su šliužais kovoti savo jėgomis.

Anksčiau, kaip ir daugelis kitų sodininkų, sodininkė ant jų berdavo druską, nors tai gana šlykštus procesas.

„Tada radau specialių priemonių – mėlynas granules, skirtas būtent šliužams naikinti. Jas gamina lenkų įmonė. Šios granulės pražudo tik šliužus, o kitiems gyviams nekenkia, tad yra gana saugios“, – pasakojo O. Buivydienė.

Invaziniai šliužai mėgsta drėgnas vietas, todėl moteris granules ten ir barsto. Tai geriau daryti saulėtą šiltą dieną, nes jos ilgiau išlieka – lietus jas ilgainiui ištirpdo.

„Šliužai, prariję granules, nušliaužia į atokias vietas ir ten žūsta. Mano sklypas nedidelis, tad 2 kilogramų granulių pakuotės užteko visam sezonui“, – pasakojo kaunietė. Ji tvirtino, kad šliužų akivaizdžiai sumažėjo.

Apie finansavimą negirdėjo

O štai Gričiupio seniūnijoje netoli VI forto esančios sodininkų bendrijos „Rūta“ pirmininkas Aurimas Šutas prisipažino, kad apie galimybę gauti pinigų invaziniams šliužams naikinti nė negirdėjo.

„Neteko girdėti. Mes patys aktyviai prižiūrime savo sklypus, dažnai juos šienaujame, tad šliužų yra, bet ne tiek daug, kaip tenka girdėti iš kitų“, – pasakojo vyras.

Sodininkų bendrijos pirmininkas tikino, kad jei apie ministerijos kvietimą būtų girdėjęs, juo būtų pasidomėjęs.

Parama pasinaudoti negalėjo

Kauniečiai pastebėjo, kad invaziniai šliužai paplitę ir Kauno marių regioninio parko teritorijoje.

Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Kauno marių regioninio parko grupės patarėja Nijolė Eidukaitienė prisipažino, kad ministerijos parama invaziniams šliužams naikinti taip pat nepasinaudojo.

„Kvietimas buvo skirtas žemės savininkams – privatiems asmenims, valstybės ar savivaldybių institucijoms, kurie valdo žemės sklypus. Būtent tokie sklypai yra parko teritorijoje.

Mes nesame jų savininkai, tiktai prižiūrime, kad veikla juose būtų vykdoma laikantis teisės aktų. Tad į paramą neturėjome teisės pretenduoti“, – sakė N. Eidukaitienė.

Baisu – šių kenkėjų daugėja nesuvokiamais tempais: už sunaikinimą net duoda pinigų