Skelbiama, kad laboratorijoje šiemet buvo ištirti 254 šulinių ir 897 individualių gręžinių vandens mėginiai – 78 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Tyrimų rezultatai parodė, kad higienos normos reikalavimų neatitiko 103 šulinių ir 376 gręžinių vandens mėginiai.
Tuo pačiu laikotarpiu pernai buvo ištirti 141 šulinio ir 504 gręžinių vandens mėginiai, o reikalavimų neatitiko atitinkamai 51 šulinio ir 201 gręžinio vandens mėginys.
Anot bendrovės, šulinių vandenyje šiemet dažniausiai nustatyti mikrobiologinių rodiklių neatitikimai. Koliforminių bakterijų aptikta 46 mėginiuose, žarninių enterokokų – 22, žarninės lazdelės – 8 mėginiuose, o nitratų kiekis normą viršijo 12 atvejų.
Sibire nuo maro mirė 28 metų mergina: paviešintos mirties aplinkybės
Tuo metu gręžinių vandenyje dažniausiai nustatyti leistino geležies ir mangano kiekio viršijimo atvejai – atitinkamai 198 ir 251. Dar 57 mėginiuose aptikta koliforminių bakterijų, 29 mėginiuose nustatytas amonio, o 15 – nitratų kiekio viršijimas.
Pasak „Vilniaus vandenų“ laboratorijos vadovės Rūtos Bubulienės, geriamojo vandens kokybei įtakos gali turėti gamtinės sąlygos, aplinkos tarša ir netinkama vandens šaltinio priežiūra.
Susiję straipsniai
„Skirtingi geriamojo vandens kokybės rodiklių neatitikimai gali rodyti skirtingas problemas. Pavyzdžiui, mikrobinė tarša gali indikuoti apie į vandenį galimai patekusius ligų sukėlėjus, todėl toks vanduo gali kelti pavojų sveikatai. Tuo metu padidėjęs geležies ar mangano kiekis dažnai būna susijęs su gamtinėmis sąlygomis ir gali turėti įtakos vandens savybėms“, – pranešime cituojama R. Bubulienė.
Nurodoma, kad visi geriamojo vandens tyrimai buvo atlikti gyventojų iniciatyva. R. Bubulienės teigimu, šulinių ir gręžinių vandens tyrimus rekomenduojama atlikti bent du kartus per metus.