Europos valstybių praktika rodo, kad kailinių žvėrelių ūkių ateitis sprendžiama skirtingai. Vienos šalys leidžia šiai ūkio šakai toliau veikti, kitos, priėmusios sprendimą ją uždrausti, numato ilgesnius pereinamuosius laikotarpius ir kompensavimo mechanizmus, leidžiančius verslui prisitaikyti prie pokyčių.
„Kaimyninėje Lenkijoje, siekiant sumažinti ekonominius praradimus ir suteikti laiko darbuotojams persikvalifikuoti, sprendimas uždrausti kailinių žvėrelių auginimą įsigalios tik nuo 2034 metų sausio 1 dienos. Iki tol jau veikiantys ūkiai gali tęsti veiklą, o anksčiau ją nutraukiantiems augintojams numatytos kompensacijos“, – pažymi Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos vadovas Česlovas Tallat-Kelpša.
Priešingai nei daugelis Europos valstybių, praeitos kadencijos Seimas pasirinko visiškai kitą kelią – kailinių žvėrelių ūkių veikla Lietuvoje turi būti visiškai nutraukta iki 2027 metų sausio 1 dienos, o ūkininkai privalo atleisti darbuotojus, likviduoti ūkius ir įvykdyti kitus veiklos nutraukimo reikalavimus, tuo tarpu valstybės pasiūlytas kompensacinis mechanizmas nepadengia net vos kelių procentų realių nuostolių, nes buvo pasiūlyta vos kiek didesnė nei vieno euro kompensacija už žvėrelį, bet ne pačią veiklą ar ūkius.
Susiję straipsniai
Priimant sprendimą buvo ignoruotos elementarios ekonominės realijos ir pasekmės šalies piliečiams. Seimo narius pasiekė realios žalos skaičiavimai, kuriuos užsakė tuometinė vyriausybė.
„Teismo ekspertų skaičiavimais, vien 48 ūkių, siekiančių teisingo žalos atlyginimo teismuose, tiesioginiai nuostoliai siekia mažiausiai 63 mln. eurų. Į šią sumą neįtraukti papildomi nuostoliai, susiję su pastatų griovimu ir žemės atkūrimu į pradinę būklę.
Valstybei atsisakius ieškoti kompromiso, bendra finansinė našta dėl prarastų investicijų, negautų pajamų ir galimų teisminių procesų gali viršyti 120 mln. eurų. Tokiu atveju ginčo pasekmės tektų ne tik ūkininkams, bet ir visiems Lietuvos mokesčių mokėtojams. O dėl priverstinio ūkių uždarymo daugiau kaip 1 000 šeimų Lietuvos regionuose lieka be darbo ir be pajamų šaltinio“, – sako Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos vadovas Č. Tallat-Kelpša.
Siekdama užkirsti kelią klaidinančioms interpretacijoms apie kailinių žvėrelių ūkių veiklą Europoje ir informuoti apie tikrąją situaciją, Kailinių žvėrelių ūkių asociacija atviru laišku kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamų politinių partijų pirmininkus.
Atvirame laiške politiniai lyderiai raginami atsižvelgti į kitų Europos valstybių praktiką, realias ūkių uždarymo pasekmes ir ieškoti kompromisinio sprendimo, kuris leistų išvengti ilgų teisminių ginčų bei papildomų išlaidų valstybės biudžetui.
Asociacijos teigimu, iki visiško ūkių veiklos nutraukimo likus kiek daugiau nei dviems mėnesiams, konstruktyvus valstybės ir verslo dialogas yra paskutinė galimybė rasti abiem pusėms racionalų sprendimą.
Asociacija ne kartą kreipėsi ir į Lietuvos Respublikos Vyriausybę su raginimu Seimą ir Vyriausybę iš esmės peržiūrėti siūlomą reguliavimą, įvertinti jau patiriamą ūkių žalą ir užtikrinti, kad ateities sprendimai būtų grindžiami ne tik politiniais tikslais, bet ir teisiniu aiškumu, proporcingumu bei realiu ekonominiu vertinimu.