Ūkininkų klaida, kuri gali kainuoti derlių: ką atskleidžia dirvožemio tyrimai?

Netiksliai įvertinus dirvožemio būklę, vienose vietose maisto medžiagų gali trūkti, kitose jų bus naudojama daugiau, nei reikia.

UAB „Agrokoncernas“ investuoja į mokslinių tyrimų infrastruktūrą, kuri leidžia laboratorinius duomenis paversti konkrečiais sprendimais ūkyje. Laboratorijos akreditacija pagal tarptautinį standartą yra vienas iš šio proceso patikimumo pagrindų.

Ūkininkaujant nebeužtenka vadovautis tuo, kas pasiteisino praėjusiais metais. Skiriasi dirvožemiai, kinta orai, augalų veislės ir jų poreikiai, o kiekvienas sprendimas turi tiesioginę įtaką ūkio išlaidoms bei galutiniam rezultatui.

„Žemės ūkis tapo sudėtingas, o kartu augo poreikis viską tiksliau apskaičiuoti. Brangsta energija, technika, darbo jėga, todėl ūkininkui vis svarbiau dirbti ne remiantis vien emocijomis ar įpročiais, o skaičiais. Reikia vertinti, kas pasiteisino, kas ne, ir ieškoti, kur galima dirbti efektyviau“, – sako UAB „Agrokoncernas“ direktorius Edgaras Šakys.

Pasak jo, šių sprendimų mastą padeda suprasti ir Lietuvos žemės ūkio rezultatai. Šalyje užauginama apie 7 mln. tonų grūdinių augalų derliaus, o jam išauginti reikia didelių investicijų į trąšas ir kitas gamybos priemones.

„Kai kalbame apie tokius kiekius, nesunku suprasti, kokie dideli ištekliai investuojami į derlių. Todėl svarbu žinoti, kur tos investicijos duoda grąžą, o kur dalis jų panaudojama be reikalo. Ūkininkas turi suprasti, ko reikia konkrečiam laukui, o ne visą ūkį tręšti pagal vieną taisyklę“, – teigia ekspertas.

Šiuo atveju svarbi ne vien trąšų norma. Prieš priimant sprendimą reikia žinoti, kokių maisto medžiagų dirvožemyje jau yra, kokių trūksta ir ar jo savybės netrukdo augalams įsisavinti turimų išteklių. Į šiuos klausimus atsako dirvožemio tyrimai.

Laboratorijoje tiriami rodikliai leidžia įvertinti skirtingas dirvožemio savybes.

„Agrokoncerno“ Inovacijų ir tyrimų skyriaus laboratorijos vadovės Vaivos Panasevičienės teigimu, vienos jų svarbios sprendžiant dėl tręšimo, kitos padeda nustatyti, ar dirvožemį reikia kalkinti, kaip jis išlaiko drėgmę ir maisto medžiagas.

„Vienas svarbiausių rodiklių yra dirvožemio pH, nes pagal jį sprendžiame apie kalkinimo poreikį. Taip pat tiriame mineralinį azotą, judrųjį fosforą ir kalį, magnį, organinę anglį arba humusą. Šie duomenys padeda suprasti, kokių maisto medžiagų augalams prieinama ir ar dirvožemio savybės leidžia jas efektyviai panaudoti.“

Vieno rodiklio nepakanka, kad būtų galima įvertinti visą situaciją. Pavyzdžiui, dirvožemio rūgštingumas svarbus sprendžiant dėl kalkinimo, o azoto tyrimai padeda planuoti augalų tręšimą.

Anot pašnekovės, fosforo ir kalio tyrimai leidžia įvertinti, kiek šių elementų yra augalams prieinamoje formoje.

„Dirvožemio tyrimai leidžia tręšimą pagrįsti realiais matavimais, o ne spėjimais. Turėdamas rezultatus ūkininkas gali apskaičiuoti trąšų poreikį, atsižvelgti į konkretaus lauko savybes ir planuoti ne vien artimiausią sezoną, bet ir ilgalaikį dirvožemio derlingumo palaikymą.“

Tačiau net ir tiksliausia laboratorinė įranga nepadės, jeigu į ją pateks netinkamai paimtas mėginys. Tyrimo rezultatai atspindi tik tą medžiagą, kuri buvo pristatyta į laboratoriją, todėl mėginių ėmimas yra viena svarbiausių viso proceso dalių.

„Į laboratoriją atkeliauja vos keli šimtai gramų dirvožemio, pagal kuriuos vertiname gerokai didesnį plotą. Todėl mėginys turi kuo tiksliau atspindėti tiriamą lauką.

Jeigu paimama tik iš vienos ar dviejų vietų, pasirenkamas netinkamas gylis arba mėginys surenkamas iš lauko pakraščių ar užmirkusių vietų, rezultatas gali neatspindėti tikrosios situacijos“, – pabrėžia V. Panasevičienė.

Dėl šios priežasties svarbi ne tik pati analizė, bet ir aiški mėginių ėmimo metodika. Tik taip galima užtikrinti, kad pagal gautus skaičius priimami sprendimai būtų pagrįsti.

Tyrimų patikimumą lemia ne vien įranga ar specialistų patirtis. Reikalingos aprašytos metodikos, kontroliuojami procesai, rezultatų atsekamumas ir nuosekli kokybės vadyba.

Šiuos reikalavimus apibrėžia tarptautinis standartas LST EN ISO/IEC 17025:2018, pagal kurį akredituota „Agrokoncerno“ Inovacijų ir tyrimų skyriaus laboratorija.

„Pasirengimas akreditacijai mums užtruko dvejus metus.

Per šį laiką kūrėme ir diegėme standarto reikalavimus atitinkančią vadybos sistemą, tikrinome tyrimų metodikas, mokėmės, dalyvavome tarplaboratoriniuose palyginamuosiuose bandymuose.

Reikėjo įvertinti visą procesą, kad rezultatai būtų gaunami pagal nustatytas procedūras, o kiekvienas etapas būtų kontroliuojamas“, – pasakoja V. Panasevičienė.

Augančios tyrimų apimtys rodo, kad laboratorijos darbas plečiasi. 2023 metais joje atlikta 1900 dirvožemio tyrimų, 2024-aisiais jų skaičius išaugo iki 4600, o 2025-aisiais čia buvo atlikta net 6200 tyrimų, svarbių Lietuvos ūkininkams.

Akreditacija nėra bendras visų laboratorijoje atliekamų tyrimų kokybės patvirtinimas. Ji taikoma konkretiems tyrimams, nurodytiems akreditavimo srityje.

„Agrokoncerno“ laboratorijos atveju tai dirvožemio pH vertės nustatymas kalcio chlorido tirpale, fosforo, kalio, magnio, amonio azoto ir nitratų azoto tyrimai.

„Ūkininkui svarbu žinoti, kad akredituoti tyrimai atliekami pagal įvertintas metodikas, o jų rezultatai yra atsekami ir kontroliuojami.

Akreditacija reiškia, kad laboratorijos kompetencija šioje srityje buvo nepriklausomai įvertinta. Tai papildomas pagrindas pasitikėti duomenimis, kuriais remiamasi priimant sprendimus ūkyje“, – aiškina laboratorijos vadovė.

Laboratorinių duomenų paskirtis nesibaigia ataskaita. Kaip pabrėžia E. Šakys, kad jie turėtų praktinę vertę, rezultatus reikia susieti su konkrečia lauko vieta ir paversti informacija, kurią ūkininkas galėtų panaudoti dirbdamas.

„Pirmiausia dirvožemis skenuojamas, nustatomi jo tipai, o laukai suskirstomi į mažesnes zonas. Iš jų pagal nustatytą metodiką paimami mėginiai, kurie tiriami laboratorijoje.

Tuomet rezultatai pateikiami žemėlapiuose ir kompiuterizuotose ataskaitose, kurias galima perkelti į žemės ūkio techniką.“

Tokie žemėlapiai leidžia skirtingose lauko vietose taikyti skirtingas normas. Viename plote, atsižvelgus į tyrimų rezultatus, gali reikėti daugiau tam tikrų maisto medžiagų, kitame jų poreikis gali būti mažesnis. Kai kuriose vietose papildomai tręšti konkrečia medžiaga gali ir neprireikti.

Kad tai nėra vien teorinė galimybė, rodo ir pačių ūkininkų susidomėjimas. Vis daugiau jų supranta tiksliųjų technologijų ir dirvožemio tyrimų prasmę, o poreikis tokiems duomenims auga.

„Džiugu matyti, kad ūkininkai supranta, kam to reikia, ir naudojasi šiomis galimybėmis. Jų poreikis tik auga.

Šiandien ūkininkai turi vis daugiau galimybių dirbti tiksliau. Technika leidžia keisti sėjos normas, trąšų kiekius ir augalų apsaugos priemonių naudojimą pagal konkrečios lauko vietos poreikius.

Vėliau vertinami derliaus duomenys, jų kokybė, ankstesnių metų rezultatai. Taip kasmet galima koreguoti savo veiksmus, o ne kartoti tą pačią praktiką nepaisant pasikeitusių sąlygų“, – aiškina E. Šakys.

Praktinis pavyzdys prasideda nuo dirvožemio tyrimo, tačiau tuo nesibaigia: rezultatai susiejami su lauko žemėlapiu, pagal juos koreguojamas tręšimas, o vėliau vertinama, kaip augalai augo ir koks derlius gautas. Taip laboratoriniai duomenys tampa vienu iš pagrindų planuojant kitą sezoną.

Tikslioji žemdirbystė reikalauja investicijų į tyrimus, technologijas ir žinias. E. Šakys pabrėžia, kad svarbu ne tik nustatyti dirvožemio būklę, bet ir suprasti, kaip šie duomenys padeda ūkininkui valdyti sąnaudas.

„Mums svarbu tirti ne vien tai, kaip užauginti didesnį derlių, bet ir kaip ūkininkui sutaupyti. Vertiname, kokias veisles rinktis, kada ir kokiu tankumu sėti, kaip planuoti augalų apsaugą bei tręšimą. Vėliau analizuojame derlių ir jo kokybę. Tikslas yra rasti tokį variantą, kad investicijos į derlių nebūtų per didelės ir atsipirktų.“

Pasak jo, kelerių metų tyrimų duomenys leidžia pastebėti, kurias problemas verta spręsti pirmiausia.

Jeigu dirvožemyje trūksta tam tikrų maisto medžiagų, jas reikia papildyti, o jeigu dirva per rūgšti, gali prireikti kalkinimo. Kita vertus, pakankamai maisto medžiagų turinčiame plote papildomas jų kiekis nebūtinai duos laukiamą naudą.

„Mūsų vertinimu, nuosekliai tiriant dirvožemį per kelerius metus trąšų poreikį galima sumažinti maždaug 10–15 proc., o derlius gali padidėti net 20 proc., kai pašalinami derlingumą ribojantys veiksniai. Žinoma, rezultatas priklauso nuo konkretaus ūkio, dirvožemio būklės ir kitų sąlygų. Todėl ir reikia tyrimų, kad sprendimai būtų priimami įvertinus realią situaciją“, – teigia E. Šakys.

Dirvožemio tyrimai – viena iš sričių, kuriose mokslas padeda ūkininkams priimti tikslesnius sprendimus.

„Agrokoncerno“ Inovacijų ir tyrimų centre Babtuose, maždaug 20 hektarų plote, tiriama, kaip auga skirtingos augalų veislės ir kokios auginimo technologijos pasiteisina.

Bandymų laukai įrengti ir kituose Lietuvos regionuose, ūkininkų ūkiuose. Taip galima palyginti rezultatus skirtingomis dirvožemio ir klimato sąlygomis ir ieškoti būdų, kaip užauginti geresnį derlių nepatiriant nepagrįstų išlaidų.

„Norime girdėti ūkininkus, suprasti jų iššūkius ir ieškoti būdų, kaip padėti juos spręsti. Kiekvienais metais sąlygos skiriasi, todėl reikia nuolat tirti, bandyti ir ieškoti geriausių variantų. Ūkininkai taip pat dalijasi patirtimi, lankosi parodomuosiuose laukeliuose ir mato, kas pasiteisina jų regione“, – sako E. Šakys.

Tyrimų rezultatai ir sukauptos žinios tampa pagrindu sprendimams, kuriuos ūkininkas priima ne vienam sezonui. O norint pradėti, pirmiausia reikia žinoti, kokia yra tikroji dirvožemio būklė. Tai padaryti padeda „Agrokoncerno“ atliekami dirvožemio tyrimai.