Kartu aktualūs maisto saugumo, maisto tiekimo grandinės ir nacionalinio saugumo klausimai. Apie šias temas laidoje „Vilniaus ritmu“ kalbasi vedėja Jūratė Pilibaitienė, „Agroforumo“ turinio ir programos vadovė Greta Ališauskaitė-Bagušauskienė bei ekonomistas Marius Dubnikovas.
Kodėl žemės ūkio bendruomenei reikia bendro dialogo?
Agroforumo idėja kilo pastebėjus, kad žemės ūkio sektoriuje, kaip ir kitose srityse, skirtingos organizacijos, įmonės, ūkininkai ir politikos atstovai neretai veikia atskirai, savo bendruomenėse. Nors kiekviena grupė turi savų klausimų ir tikslų, bendras pokalbis gali padėti geriau suprasti vieniems kitus ir ieškoti sprendimų, kurie būtų naudingi visam sektoriui.
Susiję straipsniai
Greta Ališauskaitė-Bagušauskienė pabrėžia, kad svarbu keisti ir visuomenėje įsitvirtinusius stereotipus apie ūkininkus bei gyvenimą kaime. Žemės ūkio atstovai turi ką pasakyti, geba diskutuoti ir gali įsitraukti į įvairaus pobūdžio pokalbius, nuo verslo ir ekonomikos iki technologijų bei visuomenės ateities.
Kaip pokalbyje sako Greta, „Ir jie moka kalbėtis, ir jie turi ką pasakyti.“ Todėl „Agroforumas“ kuriamas kaip erdvė, kurioje susitiktų skirtingos patirtys, interesai ir požiūriai, o žemės ūkio bendruomenė turėtų galimybę ne tik išgirsti kitus, bet ir pati būti išgirsta.
Nuo maisto grandinės iki inovacijų: keturios forumo kryptys
Agroforumo programoje numatytos keturios turinio salės: „Sprendimai ir kryptis“, „Agroinovacijos“, „Plėtra ir ateitis“ bei „Pieno formulė“. Platus temų spektras skirtas skirtingo dydžio ūkiams, žemės ūkio įmonėms, verslo atstovams ir kitiems sektoriaus dalyviams. Tačiau dalis klausimų aktuali ir tiems, kurie su žemės ūkiu tiesiogiai nesusiję.
Viena tokių temų – maisto tiekimo grandinė ir santykis tarp ūkininko, verslo bei vartotojo. Ekonomistas Marius Dubnikovas primena, kad maisto prieinamumas priklauso ne tik nuo kainos, bet ir nuo to, kaip veikia tiekimo grandinės, kokią įtaką joms daro pasauliniai įvykiai ir kokius pasirinkimus turi vartotojai.
„Visada vartotojas turi didžiausią galią.“, – pokalbyje teigia Marius Dubnikovas, atkreipdamas dėmesį į vartotojo vaidmenį maisto rinkoje. Pasak jo, svarbu suprasti skirtingų grandinės dalyvių pozicijas ir priežastis, lemiančias galutinę produkto kainą bei jo prieinamumą.
Kita svarbi kryptis – agroinovacijos. Skaitmenizacija, dirbtinis intelektas, robotizacija ir agrodronai jau keičia ūkininkavimo praktiką. Technologijos leidžia tiksliau atlikti darbus, efektyviau naudoti išteklius ir kurti naujus sprendimus. Pasak pašnekovų, šiuolaikinis žemės ūkis reikalauja ne tik praktinių įgūdžių, bet ir technologinių žinių bei gebėjimo dirbti su sudėtingomis sistemomis.
Visą pokalbį galite klausyti čia.
Nuo traktoriaus iki „TikTok“: kaip keičiasi žemės ūkio įvaizdis?
Šiuolaikinis žemės ūkis keičiasi ne tik laukuose, bet ir viešojoje erdvėje. Socialiniai tinklai ūkininkams suteikia galimybę tiesiogiai pasakoti apie savo kasdienybę, parodyti naudojamas technologijas ir paaiškinti, kaip iš tikrųjų kuriamas maistas, kurį vartotojai mato parduotuvių lentynose.
Greta Ališauskaitė-Bagušauskienė pabrėžia, kad komunikacija gali padėti mažinti atotrūkį tarp miesto ir kaimo, griauti stereotipus ir parodyti, kiek žinių bei atsakomybės reikalauja šiuolaikinis ūkininkavimas. Tai ypač svarbu kalbant apie jaunąją kartą, kuri ne visada renkasi tęsti šeimos ūkininkavimo tradicijas.
Marius Dubnikovas atkreipia dėmesį į platesnį iššūkį: visuomenei būtina suprasti, iš kur atsiranda maistas ir kokį darbą atlieka jį auginantys žmonės. Todėl žemės ūkio temos turi pasiekti ir auditorijas, kurios įprastai domisi kitomis sritimis.
Maisto saugumas – ir ekonomikos, ir nacionalinio saugumo klausimas
Pokalbyje aptariamas ir žemės ūkio vaidmuo nacionaliniam saugumui. Karas Ukrainoje ir pasaulinės įtampos skatina iš naujo įvertinti priklausomybę nuo importo, žaliavų tiekimo bei tarptautinių rinkų. Maisto saugumas tampa ne vien kainų ar gamybos efektyvumo, bet ir rizikos valdymo klausimu.
Marius Dubnikovas pabrėžia, kad svarbu ne aklai rinktis vieną kryptį, o įvertinti galimas grėsmes ir ieškoti pusiausvyros. Ūkininkams tenka atsižvelgti ne tik į orus, derlių ar grūdų kainas, bet ir į platesnius ekonominius bei geopolitinius procesus.
Forume taip pat numatoma diskusija apie tai, kaip žemės ūkio sektoriaus atstovai galėtų pasirengti galimoms krizėms ir kokį vaidmenį jie galėtų atlikti visuotinės gynybos sistemoje.
Mažiau sienų tarp skirtingų interesų grupių, daugiau galimybių ateičiai
Vienas svarbiausių Agroforumo tikslų – paskatinti atvirą dialogą tarp ūkininkų, perdirbėjų, prekybininkų, verslo ir kitų sektoriaus dalyvių. Skirtingi interesai ne visada leidžia lengvai susitarti, tačiau tiesioginis pokalbis gali padėti geriau suprasti vieniems kitus, pasidalyti patirtimi ir atrasti bendrų sprendimų.
Marius Dubnikovas šią mintį nusako vaizdžiai: „Kai atsiranda konferencijos, atsiranda diskusijos, kartais, tarp tų pilių, atsiranda tiltai.“ Jo teigimu, diskusijų vertė slypi ne vien galimybėje aptarti dabartinę situaciją, bet ir kartu ieškoti krypčių, kuriomis sektorius galėtų judėti ateityje.
„Agroforumas“ kviečia pažvelgti į Lietuvos žemės ūkį plačiau, kaip į modernią, su ekonomika, technologijomis, visuomene ir nacionaliniu saugumu glaudžiai susijusią sritį. O šūkis „Auginti šiandien, augti rytoj“ primena, kad ateities rezultatai priklauso nuo šiandien priimamų sprendimų, kuriamų ryšių ir gebėjimo bendradarbiauti.
Visą pokalbį galite klausyti čia.