DI jau prisideda prie naujų augalų veislių kūrimo: kas toliau?

Tačiau kaip įvertinti, ar DI galimybės selekcijoje duoda apčiuopiamos naudos ūkiui?

Atsakymo ieškoma ir Lietuvos laukuose. „Agrokoncernas“ į savo bandymus įtraukė bendrovės KWS sukurtą rapsų veislę SKOROS, kurios selekcijoje naudotas dirbtinis intelektas. 2026 m. „Agro ITC“ tyrimų centre Babtuose ji pasiekė 4,8 t/ha derlingumą – 25 proc. daugiau nei 65 tirtų veislių vidurkis. Kaip DI keičia augalų selekciją?

Augalų selekcijoje ieškoma genetinių derinių, kurie padėtų išgauti pageidaujamas savybes. Dirbtinis intelektas šiame procese atveria papildomų galimybių.

„Dirbtinis intelektas geba geriau suderinti įvairius genus, kad jie derėtų tarpusavyje ir duotų geresnį rezultatą. Taikant standartinius selekcijos metodus, tokį derinį atrinkti pavyksta ne visada“, – aiškina „Agrokoncerno“ komercijos direktorius, agroverslo inovacijų praktikas Arnas Radzevičius.

SKOROS rapsų veislė . „Agrokoncerno“ komandą sudomino dėl Vokietijoje pasiektų derlingumo rezultatų.

Kuriant veislę, siekta didelio ir stabilaus derlingumo, kartu mažinant azotinių trąšų poreikį.

„SKOROS užaugina mažiau biomasės, todėl daugiau maisto medžiagų lieka derliui formuoti. Ūkininkui tai reiškia galimybę mažesnėmis sąnaudomis užauginti didesnį derlių“, – aiškina A. Radzevičius.

Mažesnis azoto poreikis gali padėti taupyti trąšoms skiriamas lėšas, tačiau ekonominę naudą lemia ne vienas rodiklis.

Vertinant veislę svarbu atsižvelgti ir į atsparumą ligoms bei išgulimui, aliejingumą ir augalų apsaugos priemonių poreikį per sezoną.

SKOROS savybių sąraše nurodomas didelis derlingumas, labai geras atsparumas išgulimui, atsparumas fomozės sukėlėjams (Rlm7), tolerancija verticiliozei ir geresnis azoto pasisavinimas. Veislė taip pat pasižymi vidutiniškai vėlyvu žydėjimu.

„Jau bandymuose pastebėjome labai gerą veislės sveikatingumą. Stiebai ilgą laiką išliko žali, o tai padėjo subrandinti gausų derlių ir pasiekti gerą aliejingumą. Atsparumas ligoms taip pat svarbus ekonominiu požiūriu, nes gali sumažinti augalų apsaugos priemonių poreikį. Mažesnis azoto poreikis – dar viena galimybė taupyti“, – sako A. Radzevičius.

SKOROS sėkmę rodo Vokietijoje sukaupti derlingumo duomenys. 2022–2024 m. SKOROS derlingumas kasmet viršijo tirtų veislių vidurkį: 2022 m. siekė 110 proc., 2023 m. – 112 proc., o 2024 m. – 117 proc., kai veislių vidurkis prilygintas 100 proc.

„Vokietijos duomenys parodė labai aukštus rezultatus, todėl nusprendėme šią veislę išbandyti ir Lietuvoje. Rezultatai nustebino ir mus pačius – veislė gerai pasirodė ir mūsų sąlygomis“, – pasakoja A. Radzevičius.

2026 m. „Agro ITC“ tyrimų centre Babtuose SKOROS pasiekė 4,8 t/ha derlingumą, kai 65 tirtų veislių vidurkis buvo 3,8 t/ha. Taigi jos derlingumas buvo 25 proc. didesnis už bandymo vidurkį.

Net ir išskirtinis vieno sezono rezultatas dar neatsako į svarbiausią ūkininkui klausimą: ar veislė išlaikys savo pranašumą ir kitomis sąlygomis?

Skirtingų metų oro sąlygos ir ligų paplitimas leidžia įvertinti, ar veislė išlaiko derlingumo pranašumą ir kaip reaguoja į nepalankius veiksnius. Vienais metais palankūs orai gali padėti pasiekti aukštą derlingumą, tačiau kitą sezoną išryškėja ir kitos savybės – atsparumas ligoms, gebėjimas atlaikyti nepalankias sąlygas, derliaus stabilumas.

„Paprastai veisles testuojame bent trejus metus, kad pamatytume, kaip jos pasirodo esant skirtingoms oro sąlygoms. SKOROS bandymus tęsiame: išbandome veislę įvairiose situacijose ir ieškome būdų, kaip atskleisti visą jos potencialą“, – teigia A. Radzevičius.

„Su šia veisle dirbsime toliau. Stebėsime jos rezultatus, stabilumą ir tai, kaip ji prisitaiko prie skirtingų sąlygų. Tik sukaupę daugiau duomenų galėsime užtikrintai kalbėti apie visus jos pranašumus“, – pabrėžia pašnekovas.

„Agrokoncernas“ pasaulines inovacijas vertina pagal jų potencialą Lietuvos ūkiuose.

„Stebime, kas vyksta įvairiose šalyse, sekame naujoves ir vertiname, kas pasiteisina kitur bei galėtų būti aktualu ir mums. Tuomet stengiamės tas naujoves atsivežti į Lietuvą ir išbandyti savo „Agro ITC“ tyrimų centre“, – aiškina A. Radzevičius.

Pasak eksperto, šios pastangos svarbios ir platesnei žemės ūkio pažangai. Naujos technologijos ar veislės vertingos tiek, kiek jų galimybes patvirtina praktika.

Lietuvos sąlygomis atliekami bandymai padeda įvertinti, kurios naujovės gali pasiteisinti vietos ūkiuose, o kurių potencialą dar reikia tirti. Kol kas DI padedant sukurtų veislių rinkoje nėra daug, todėl dar anksti spręsti, kaip ši technologija pakeis selekciją.

Kintant oro sąlygoms, selekcininkams tenka ieškoti derinių, kurie padėtų išlaikyti derlingumą ir racionaliau naudoti išteklius. Ar DI padės siekti šių tikslų, parodys tolesnė selekcijos praktika ir konkrečių veislių bandymai.

Apie „Agrokoncerno“ veiklą tiksliųjų technologijų srityje daugiau galite sužinoti tiksliųjų technologijų centro puslapyje.