„Biudžetą vertiname neigiamai. Jis nebuvo iki galo apgalvotas ir paruoštas, panašu, kad bus taisomas. Jeigu kalbėtume konkrečiai apie žemės ūkį, esame pripažinta strateginė šaka, bet visada klausiame, ar tai bus parodyta darbais“, – Eltai sakė G. Špakauskas.
Valstybės biudžeto projektui šią savaitę nepritarė ir Seimo Kaimo reikalų komitetas.
Pasak ūkininkų atstovo, nors Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siekia didesnio finansavimo, Vyriausybės dėmesio pasigendama ilgalaikėms investicijoms, kurios padėtų ūkininkams lengviau įveikti ekonomines ir klimato krizes.
„Agroforumas 2026“ sieks suvienyti žemės ūkio bendruomenę: „Pirmą kartą sės prie bendro stalo ir aptars iššūkius“
„Aš tikrai nekalbu apie kažkokią tiesioginę pagalbą nukentėjusiems ūkininkams. Kalbu apie strateginius dalykus, pavyzdžiui, melioraciją ir priemones, kurios ateityje apsaugotų nuo įvairiausių rizikų ir krizių. Tam reikalingos papildomos lėšos iš nacionalinio biudžeto, tačiau panašu, kad jų daugiau negausime“, – aiškino LŪS pirmininkas.
Jo teigimu, nepakankamos investicijos į sektoriaus atsparumą ilgainiui gali paveikti ne tik ūkininkų pajamas, bet ir maisto kainas vartotojams.
Susiję straipsniai
G. Špakauskas priminė, kad šiemet žemės ūkis susidūrė su ekstremaliąja situacija, energetikos iššūkiais ir pieno sektoriaus sunkumais. Anot jo, anksčiau įgyvendintos krizių valdymo priemonės būtų galėjusios sumažinti šių problemų poveikį.
„Ar žemės ūkis dėl to žlugs? Tikriausiai ne. Bet jeigu norime, kad jis toliau augtų, stiprėtų ir būtų atsparesnis, trūkstamos lėšos strateginiams dalykams tikrai mažiau skatins sektoriaus augimą“, – teigė jis.
Vis dėlto G. Špakauskas nurodė, kad LŪS kol kas neplanuoja kreiptis į Seimą ar Vyriausybę dėl papildomo finansavimo. Jo teigimu, organizacija daugiau dėmesio ketina skirti galimybėms sutaupyti ir perskirstyti jau numatytas lėšas.
Kaip vieną galimų taupymo sričių jis įvardijo žemės ūkio sektoriuje organizuojamus mokymus, kurių poreikį ir finansavimą, anot jo, vertėtų peržiūrėti.
„Kai pamatai, kad naujame biudžete praktiškai viskam finansavimas didinamas, o skola auga, mums, kaip žemės ūkiui, sakyti, kad ir mums daugiau duokite ir dar skolą didinkite, būtų netikslinga“, – sakė LŪS vadovas.
„Matome, kad tikrai yra daug vietų, kur galima sutaupyti iš jau esamų lėšų, jas perskirstyti teisingiau ir geriau“, – pridūrė jis.
Žemės ūkio rūmai ragina peržiūrėti finansavimo prioritetus
Tuo metu Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkė Algimanta Pabedinskienė teigia, kad 2027 metų biudžeto projekte numatytas finansavimas neatitinka ministerijos įvardytų sektoriaus poreikių.
ŽŪM duomenimis, papildomas finansavimo poreikis siekia apie 350 mln. eurų, tačiau biudžeto projekte tam numatyta tik 9,78 mln. eurų.
„Jeigu iš maždaug 350 mln. eurų papildomo finansavimo poreikio numatyta tik 9,78 mln. eurų, tai yra rimtas signalas, kad būtina iš naujo įvertinti sektoriaus finansavimo prioritetus“, – Eltai teigė A. Pabedinskienė.
Pasak jos, prieš sprendžiant dėl papildomų lėšų būtina išsiaiškinti, kurioms žemės ūkio sritims finansavimo trūkumas kelia didžiausią grėsmę.
ŽŪR vadovė pažymėjo, kad ypatingo dėmesio reikalauja ūkių atsparumas klimato ir rinkos rizikoms, gyvulininkystės bei kitų jautrių sektorių gyvybingumas, jaunųjų ūkininkų įsikūrimas ir investicijos į konkurencingumą.
„Pirmiausia turime susėsti prie bendro stalo ir kartu su ministerija bei sektoriaus atstovais įvertinti, kur finansavimo stoka kelia didžiausią grėsmę ūkių veiklos tęstinumui“, – sakė ji.
Jos vertinimu, jeigu svarbiausi finansavimo poreikiai liktų nepatenkinti, daliai ūkių būtų sunkiau planuoti investicijas ir prisitaikyti prie rinkos pokyčių. Ilgainiui tai galėtų paveikti ir darbo vietų išsaugojimą kaimo vietovėse.
A. Pabedinskienė taip pat palankiai įvertino Seimo Kaimo reikalų komiteto sprendimą nepritarti biudžeto projektui, tačiau pabrėžė, kad tolesnėse diskusijose būtina įtraukti žemdirbių organizacijas.
„Seimo Kaimo reikalų komiteto sprendimą vertinu kaip aiškų signalą, kad žemės ūkio finansavimo klausimams reikia papildomo dėmesio ir išsamesnės diskusijos“, – teigė ŽŪR vadovė.
ŽŪR pirmininkė tikisi, kad svarstant biudžetą Seime bus atsižvelgta į sektoriaus argumentus, o galimi finansavimo pakeitimai bus pagrįsti realiais žemdirbių poreikiais.
Kaip skelbė ELTA, Seimo Kaimo reikalų komitetas nepritarė Vyriausybės pateiktam 2027 metų valstybės biudžeto projektui.
Žemės ūkio ministerijos vertinimu, sektoriaus poreikiams užtikrinti trūksta apie 350 mln. eurų papildomo finansavimo, tačiau projekte numatyta skirti tik 9,78 mln. eurų.