Stadionams skirti mišiniai šiek tiek kitokie. Į juos įtraukiamos greitai augančios ir atsistatančios žolės. Jos greitai „užgydo“, pavyzdžiui, bucais išspardytas vietas. Tačiau tokios žolės labai greitai auga, todėl veją gali tekti šienauti tris, keturis ar net daugiau kartų per savaitę.
Mūsų auginama veja auga lėčiau, tačiau atspari lengvam mindymui, sausroms ir gamtos išdaigoms.“
Sportinės dangos Ernestas neaugina – sako, galėtų tuo užsiimti, jei būtų paklausa. Tačiau jos nėra, be to, šiandien stadionams skirta veja dažnai auginama naudojant specialius plastikinius tinklus, į kuriuos įauga žolės šaknys, o tai tik apsunkina procesą.
Jurita Zubauskienė – moteris, sujungianti 117 ūkininkų ir rinką
Užtat į vejos prie namų auginimą E. Celskis investuoja – šiemet kaip tik nusipirko ruloninės vejos pjovimo aparatą, kuris leidžia veją išpjauti net ir gerokai įmirkusiame lauke. Be vargo važiuoja, sako Ernestas, net per balas. Anksčiau po lietaus tekdavo dieną ar dvi palaukti, kol dirva šiek tiek pradžius.
Vejomis pašnekovas verčiasi jau daugiau nei 25 metus. „Iš pradžių užsiėmėme kita veikla – vejų įrengimu. Tačiau mūsų tikslas visada buvo auginti ruloninę veją ir įkurti jos ūkį. Visas lėšas, kurias uždirbdavome įrengdami vejas, investuodavome į šį ūkį“, – kalba.
Susiję straipsniai
Anksčiau „Berimos“ brigados vykdavo pas klientus į kiemus ar įmonių teritorijas, kuriose po statybų reikėdavo sutvarkyti aplinką, išlyginti žemę, paruošti pagrindą ir pasėti veją.
„Bet susidūrėme su tomis pačiomis problemomis, su kuriomis šiandien susiduria visi, kas įrengia vejas – tiek privatūs asmenys, tiek želdintojai: sunkiausia ne paruošti pagrindą, o jau grunte sudaiginti sėklą.
Paruoši paviršių, išsėji sėklas, o tada jau niekas nuo tavęs nebepriklauso: papūs stiprus vėjas – sėklą išneš. Jei smarkiai palis, sėklas išplauna. Gali atskristi paukščių būrys ir jas išlesioti, graužikai – sugraužti.
Po stiprios liūties nuvykęs į sklypą gali pamatyti daugybę išgraužų ir nežinai, ar sėklos dar liko žemėje. Vieną kitą matai, bet ar jų pakaks? Tenka laukti iki rudens ir tikėtis, kad veja sudygs tolygiai“, – pasakoja E. Celskis.
Tai buvo, anot jo, didelis iššūkis, pastūmėjęs ieškoti išeičių. Ernestas rado du sprendimus: ruloninę veją ir hidrosėją. Abi šias paslaugas dabar ir siūlo.
Pirmasis bandymas auginti veją pardavimui buvo ant plėvelės: maždaug pusės hektaro laukas išlygintas, paruoštas ir išklotas plėvele, suformuotos specialios angos, kurios užpildytos substratu ir užsėtos žolių sėklomis.
„Iš pradžių viskas atrodė neblogai. Maniau, kad toks auginimo būdas turi pranašumų, nes per metus būtų galima užauginti net du derlius. Tačiau atėjo karšta vasara. Maždaug pusantros savaitės truko dideli karščiai, per kuriuos veja visiškai išdegė. Nepadėjo nė laistymas – ji gulėjo vandeny ir šuto.
Dėl to teko išmesti visą derlių. Nusprendžiau, kad reikia pereiti prie vejos auginimo tiesiai ant žemės“, – prisimena pašnekovas.
Tinkamai paruošus sklypą ir paklojus ruloninę veją garantuotai turėsite žaliuojantį plotą.
O hidrosėja – vejos sėjimo būdas, kai sėklos ne tiesiog išbarstomos į žemę, bet išpurškiamos mišiniu ant paruošto paviršiaus. Padaroma košė iš mulčio, sėklų, „klijų“ ir trąšų. Ši tiršta masė specialiu įrenginiu išpurškiama ant žemės. Mišinys išdžiūsta ir tarsi priklijuoja sėklas ant paviršiaus.
„Hidrosėja yra gerokai pigesnis variantas nei ruloninė veja, tačiau šie du sprendimai skiriasi ir galutiniu rezultatu“, – aiškina pašnekovas.
Hidrosėja, kaip sako Ernestas, yra patikimas sėjimo būdas, tačiau tai dar nėra užaugusi veja – pasėtoms sėkloms reikia sudygti. Jauna žolė turi konkuruoti su piktžolėmis, ji gali nudžiūti. Ypač pirmaisiais metais ji būna labai lepi.
„Iš esmės hidrosėja – nepalyginamai pigesnis variantas. Tačiau reikia turėti omenyje, kad norint šitaip apsėti net ir nedidelį sklypą, brigadai reikia pasiruošti: susikrauti įrangą, paruošti mišinį, užvesti sunkvežimį ir nuvykti į vietą. Pats darbas kartais trunka vos pusvalandį, tačiau pasiruošimas, kelionė ir įrangos sutvarkymas po darbų gali užimti visą dieną.
Todėl, kai plotas nedidelis, hidrosėja gali būti santykinai brangesnė. O jei kalbame apie dešimtis ar šimtus arų, vieno kvadratinio metro kaina gerokai sumažėja.
Ruloninės vejos atveju gaunate išaugintą, paruoštą produktą, todėl jos kvadratinio metro kaina didesnė“, – paaiškina E. Celskis.
Verslininkas sako, kad pasikloti ruloninę veją gali kiekvienas – nereikia specialiai samdyti tą darančių specialistų. Svarbiausia – kad tarp dirvos ir rulono neliktų oro: reikia gerai prispausti prie žemės, dar geriau – gausiai palaistyti, „paskandinti“, mat vanduo padeda išstumti orą.
„Jeigu veja paklojama netinkamai, tai pastebima ne kitais metais, o jau po savaitės. O jeigu ji paklojama teisingai, problemų nekyla – veja prigyja. Tačiau tai – joks raketų mokslas. Kaip ir medelio sodinimas, vejos įrengimas reikalauja šiek tiek darbo, pastangų ir jėgų, tačiau tą padaryti tikrai įmanoma“, – kalba Ernestas ir pasidalija pagrindinėmis vejos priežiūros taisyklėmis.
„Jokia čia paslaptis: veją reikia laistyti, kai trūksta drėgmės, reguliariai šienauti ir tręšti, – kalba E. Celskis. –
Žinoma, reikia reaguoti ir į įvairias problemas. Kartais atsiranda ligų, ir piktžolių kasmet vis tiek išdygs. Jeigu siekiama, kad veja būtų be jų, reikia atitinkamai purkšti. Tačiau šiandien yra nemažai žmonių, kurie mano priešingai. Esu turėjęs klientų, kurie sako: „Man kaip tik gražu, kai dobiliukai po veją pradeda „lakstyti“.
Jeigu dirvožemis rūgštus, laikui bėgant vejoje gali pradėti augti samanos. Tačiau dirvožemio rūgštingumą galima sumažinti ir sureguliuoti.
„Mūsų naudojamo grunto rūgštingumas jau sureguliuotas, todėl šiuo požiūriu viskas tvarkoje. Vis dėlto reikia suprasti, kad kartu su rulonine veja atvežame tik maždaug dviejų centimetrų storio grunto sluoksnį“, – paaiškina pašnekovas.
Būna, kad į Ernestą kreipiasi žmonės, prašydami parduoti vieną ar du kvadratinius metrus vejos tam, kad ja užklotų artimųjų kapus. Tačiau verslininkas sako, kad tai – ne pats geriausias sumanymas. Mat tokią veją reikia šienauti mažų mažiausiai kartą per dvi savaites, kitaip ji virsta žole. O juk į kapus taip dažnai nevažiuojama.
Bet tokių pirkėjų vis pasitaiko, tik prašoma jų pačių atvažiuoti į lauką, kai pjaunama veja – dėl kvadratinio metro technikos į laukus nevarysi.
Ta veja, kurios nepavyksta parduoti per sezoną, lieka žiemoti.
„Nieko jai nenutinka: peržiemoja, o pavasarį grįžtame prie vejos priežiūros, patręšiame ir galime toliau pardavinėti.
Vis dėlto esu patyręs tokį „nuotykį“, kai pavasarį vieną mano laukų tiesiog paskandino: ten, kur turėjo augti veja, tyvuliavo vanduo. Viską teko palaidoti“, – prisimena E. Celskis.
Geriausias metas vejos, kaip ir kitų augalų sodinimui, yra pavasaris. Tačiau, anot Ernesto, ir vėlų rudenį paklota veja puikiai prigyja.
„Turėjome klientų, kurie veją paklojo susiformavus įšalui: mes ją išpjovėme, pristatėme, klientai paklojo, o netrukus prasidėjo šalnos. Augalų vegetacija visiškai sustojo, todėl paklota veja tais metais neįleido šaknų, bet pavasarį atsigavo, pradėjo augti ir galiausiai prigijo.
Pasitaiko labai užsispyrusių klientų: žmonės turi užbaigti projektus ar įvykdyti tam tikrus užsakymus, todėl prašo pjauti veją net žiemą, kai žemė jau įšalusi. Yra buvę, kai nušluojame sniegą ir išpjauname veją. Ir taip, beje, pasitaiko gana dažnai: statybininkai nespėja pagal planą atlikti darbų, o projektą truks plyš reikia pabaigti“, – pasakoja verslininkas.
„Berima“ yra apsėjusi Tarptautinio Vilniaus oro uosto pakilimo tako kraštus, Naisių piliakalnius, jos užauginta ruloninė veja patiesta įvairiuose parkuose ir miestuose.
„Kaip dar galėtumėte plėsti savo veiklą“, – klausiu Ernesto.
„Galbūt norėčiau ją šiek tiek netgi susiaurinti, – juokiasi jis. – Sudėtinga vienu metu daryti daug skirtingų dalykų. Nors kalbame apie veją, ruloninės vejos auginimas ir hidrosėja iš esmės yra dvi skirtingos veiklos.
Anksčiau turėta vejos pjovimo technika nebuvo visiškai tokia, kokios norėjome, todėl esant šlapiai žemei dirbti būdavo sudėtinga. Tada užsiimdavome kitais dalykais, tarp jų – ir hidrosėja. Tačiau dabar įsigijome našesnę ir geresnę techniką, kuri leidžia dirbti beveik bet kokiomis oro sąlygomis, todėl svarstau, ar yra prasmės viską aprėpti.“