Ką apie jūsų ūkį pasako rodikliai, kurių iki šiol nematavote?

Tikslesni matavimai ir jų analizė leidžia pamatyti tai, kas plika akimi nematoma, ir priimti sprendimus, kurių naudą galima apskaičiuoti eurais.

Kokius rodiklius verta skaičiuoti ir kaip juos panaudoti priimant sprendimus ūkyje, paaiškina „Agrokoncerno grupės“ Tvarumo ir inovacijų skyriaus vadovė dr. Miglė Jakučionytė-Skodienė ir „Agrokoncerno“ Tiksliųjų technologijų centro („AgroTTC“) vadovas Vilius Juodzevičius.

Ūkininkas gali žinoti, kiek tonų produkcijos užaugino, kiek sumokėjo už trąšas ir kokią kainą gavo už derlių. Tačiau šie skaičiai dar neatskleidžia, kaip efektyviai buvo panaudoti visi gamybos ištekliai.

Dr. Miglė Jakučionytė-Skodienė siūlo vertinti ne vien gamybos apimtį, bet ir gamybos išteklių panaudojimą.

„Tradiciškai ūkių sėkmė buvo vertinama pagal derlių, primilžį ar pelningumą. Tačiau viena ryškiausių tendencijų žemės ūkyje yra perėjimas nuo absoliučių gamybos rodiklių prie efektyvumo rodiklių.

Vis didesnę reikšmę įgauna produkcijos emisijų intensyvumas, azoto naudojimo ir pašarų konversijos efektyvumas, nes jie parodo, kaip efektyviai ūkis geba paversti naudojamus išteklius produkcija.“

Pasak jos, vienas svarbiausių rodiklių, kurio reikšmė ateityje tik augs, yra šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų intensyvumas produkcijos vienetui.

Pieno ūkiuose jis vertinamas pagal standartizuotą pieno kiekį, augalininkystėje – pagal užaugintos produkcijos toną.

„Šio rodiklio vertė slypi tame, kad jis vertina ne tik emisijų kiekį, bet ir gamybos efektyvumą. Kadangi emisijų intensyvumą lemia pašarų, trąšų, energijos ir kitų išteklių naudojimo efektyvumas, šis rodiklis tampa ne tik aplinkosauginiu, bet ir verslo efektyvumo matu.

Emisijų intensyvumas taip pat padeda nustatyti didžiausius efektyvumo rezervus ir objektyviai palyginti skirtingus ūkius, gamybos sistemas ar kultūras. Kadangi šiam rodikliui jau yra sukurti nacionaliniai ir tarptautiniai benchmarkai (lyginamieji rodikliai – aut. past.), ūkininkai gali ne tik stebėti savo pokytį laikui bėgant, bet ir įvertinti savo ūkio efektyvumą kitų ūkių kontekste“, – aiškina pašnekovė.

Kitas svarbus rodiklis – azoto naudojimo efektyvumas (NUE). Jis parodo, kaip efektyviai ūkis panaudoja vieną svarbiausių gamybos išteklių ir kokia azoto dalis iš tiesų paverčiama produkcija.

Dr. M. Jakučionytė-Skodienė išskiria ir dirvožemio organinės anglies pokyčius. Šis rodiklis leidžia įvertinti dirvožemio būklę ir jo gebėjimą išlaikyti produktyvumą kintant klimato sąlygoms.

„Dirvožemio organinė anglis yra strategiškai svarbus rodiklis ūkiuose, kuriuose derlių riboja vandens trūkumas arba jo perteklius. Didesnis organinės anglies kiekis gerina dirvožemio gebėjimą kaupti ir išlaikyti drėgmę, gerina vandens infiltraciją bei dirvožemio struktūrą, todėl didina ūkio atsparumą klimato svyravimams ir padeda išlaikyti stabilesnį derlių.“

Organinės anglies kaupimas tampa ne tik agronomine, bet ir finansine galimybe: dalis ūkių jau šiandien gali prisijungti prie UAB „Agrokoncerno“ anglies kreditų programos ir gauti papildomą finansinę grąžą.

Gyvulininkystės ūkiams papildomų įžvalgų suteikia pašarų konversijos efektyvumas (FCE), parodantis, kiek pieno pagaminama iš vieno suvartoto pašaro kilogramo.

„Daugelis ūkių jau renka gerokai daugiau duomenų, nei iš tiesų išnaudoja sprendimams priimti. Pieno ūkiuose fiksuojami pašarų sunaudojimo, primilžio, kuro ir elektros sąnaudų duomenys, o augalininkystės ūkiuose – tręšimo normos, derlingumas, kuro sunaudojimas ir dirvožemio tyrimų rezultatai. Tačiau šie duomenys dažnai vertinami atskirai, neieškant sąsajų tarp sunaudotų išteklių ir gauto rezultato“, – teigia dr. M. Jakučionytė-Skodienė.

Anot mokslininkės, didžiausia neišnaudota galimybė šiandien yra ne nauji matavimai, o gebėjimas jau turimus duomenis paversti efektyvumo rodikliais. Vertinant, kiek produkcijos gaunama iš panaudotų pašarų, trąšų, kuro ar energijos, galima geriau suprasti, kur prarandama vertė ir kokie sprendimai duotų didžiausią ekonominę naudą.

Kaip tokie duomenys keičia praktinius sprendimus? „Agrokoncerno“ Tiksliųjų technologijų centro („AgroTTC“) vadovas Vilius Juodzevičius pirmiausia siūlo į lauką pažvelgti ne kaip į vientisą plotą, o kaip į skirtingų savybių zonas.

„Praktikoje daug vertės suteikia iš kelių sezonų sugeneruoti augalų produktyvumo žemėlapiai, iš kombaino gauti derlingumo duomenys, dirvožemio tyrimai – pH, fosforo bei kalio kiekiai ir kiti rodikliai.

Kelių sezonų produktyvumo duomenys leidžia matyti pasikartojančius lauko skirtumus, kuriais remiantis, galima tikslingai paimti dirvožemio mėginius, o dirvožemio tyrimai padeda suprasti jų priežastis ir maisto medžiagų būklę“, – pasakoja V. Juodzevičius.

Agronominių tyrimų mastą „Agrokoncerno“ grupėje atspindi ir „AgroITC“ rezultatai: 2024–2025 m. šiame Inovacijų ir tyrimų centre įvertinti 799 sprendimai, iš kurių 230 pripažinti vertais taikyti praktikoje.

Minėti tyrimai papildo „AgroTTC“ veiklą – padeda atrinkti agronomiškai pagrįstas augalų mitybos ir apsaugos praktikas, o Tiksliųjų technologijų centro specialistai ieško būdų, kaip jas efektyviai pritaikyti skirtingose lauko zonose.

Jų tikslas – ne vien sukaupti duomenis, bet ir atrinkti agronominę bei praktinę vertę turinčius sprendimus, kuriuos galima pritaikyti ūkiuose. Duomenų sugretinimas leidžia nustatyti, ar mažesnio produktyvumo zonose augalams trūksta konkrečių maisto medžiagų, ar derliaus potencialą riboja kitos dirvožemio savybės.

Pavyzdžiui, viename tirtame lauke augalams prieinamo kalio kiekis skirtingose zonose svyravo nuo 91 iki 250 mg/kg. Toks skirtumas rodo, kodėl visam laukui nustatyta vienoda tręšimo norma gali neatitikti faktinio augalų poreikio.

„Dirvožemio tyrimai leidžia pamatyti lauko nevienodumą, kurio vizualiai dažnai neįmanoma įvertinti. Augalų derlius visuomet priklauso nuo mažiausio turimo elemento, o koks tas elementas – nurodo laboratoriniai tyrimai“, – aiškina specialistas.

Remiantis tyrimų rezultatais, sudaromi diferencijuoto tręšimo žemėlapiai, kuriuose kiekvienai lauko zonai numatomas atitinkamas trąšų kiekis. Šiuos duomenis galima panaudoti ir planuojant kalkinimą, o sėja kintama norma leidžia prisitaikyti prie skirtingų lauko zonų savybių, efektyviau išnaudoti jų derlingumo potencialą ir siekti didesnio derliaus bei 1000 grūdų masės.

„AgroTTC“ atliktas dviejų laukų, pavadintų „Prie namų“ ir „Už griovio“, tręšimo palyginimas pateikia konkretų atsakymą. Skaičiavimuose vertintas kalio chlorido trąšų poreikis, siekiant užauginti apie 7 t/ha derlių. Pasirinkus įprastą vienodą tręšimo normą, abiejų laukų trąšoms būtų išleista 6 391,90 Eur. Pritaikius dirvožemio tyrimais pagrįstą diferencijuotą tręšimą, išlaidos siektų 5 202,90 Eur.

„Šis pavyzdys gerai parodo, kaip faktiniai dirvožemio duomenys leidžia atsisakyti „aklo“ vienodo tręšimo ir maisto medžiagas paskirstyti pagal realų skirtingų lauko zonų poreikį“, – sako V. Juodzevičius.

Šiame palyginime diferencijuotas tręšimas leistų sumažinti kalio trąšų išlaidas 1189 Eur, arba 18,6 proc. Tačiau tiksliau paskirstyti maisto medžiagas svarbu ne vien dėl mažesnių išlaidų.

Kai kuriose zonose jų gali reikėti daugiau, kad būtų išvengta derliaus potencialą ribojančio trūkumo. Atkūrus maisto medžiagų atsargas, galima siekti stabilesnių rezultatų ir ateinančiais sezonais.

Tiksliojo ūkininkavimo nauda matoma ne vien per sumažėjusias sąnaudas, bet ir per didesnį derliaus potencialo išnaudojimą. Duomenimis grįstų technologijų naudą galima vertinti ne tik pagal sutaupytas išlaidas, bet ir pagal pasiektą derlių. 2026 m. Lietuvos žieminių kviečių derliaus rekordas pagerintas iki 9,8 t/ha.

Toks derlius užaugintas Joniškio rajono „Skaistgirio“ žemės ūkio bendrovės laukuose. Kuruojant sėją buvo vadovaujamasi konkrečiam laukui pritaikytomis „Agrokoncerno“ ir „AgroTTC“ rekomendacijomis.

Norint pradėti ūkininkauti tiksliau, nebūtina iškart investuoti į sudėtingiausias technologijas.

Pasak V. Juodzevičiaus, pirmasis žingsnis – dirvožemio tyrimai, leidžiantys įvertinti bent pH, fosforo ir kalio kiekį. Jų rezultatai padeda nustatyti, kokių maisto medžiagų dirvožemiui trūksta ir kokių tręšimo priemonių reikia.

„Mano vertinimu, ūkiui, kuris dar tik pradeda naudoti tiksliąsias technologijas, svarbiausia pradėti nuo dirvožemio tyrimų ir gero jų panaudojimo, nes tai šiai dienai yra pigiausia ir greičiausia atsiperkanti technologija visuose ūkiuose.

Pats baisiausias man kaip konsultantui vaizdas – numestas segtuvas su dirvožemio tyrimų duomenimis“, – šypsosi specialistas. Tyrimų rezultatus, produktyvumo žemėlapius ir kitą informaciją galima sujungti ūkio valdymo programoje „Agro247“.

Ji padeda apskaičiuoti maisto medžiagų poreikį ir parengti tręšimo planus, kuriuos galima įgyvendinti tiek naudojant kintamą normą palaikančią, tiek įprastą techniką.

„Svarbu ne rodiklių kiekis, o jų praktinė nauda priimant sprendimus ūkyje. Ateities ūkiuose konkurencinį pranašumą sukurs ne tas, kuris surinks daugiausia duomenų, o tas, kuris geriausiai supras, kaip juos panaudoti sprendimams priimti“, – įsitikinusi dr. M. Jakučionytė-Skodienė.

Tiksliau valdant tręšimą, optimizuojant šėrimą ar kuro sąnaudas galima mažinti gamybos išlaidas, o geriau įvertinus dirvožemio būklę – išvengti derliaus nuostolių.

Kartais tam nereikia nei naujų matavimų, nei didelių investicijų – pakanka iš naujo įvertinti jau surinktų tyrimų ir kitų ūkio duomenų rezultatus.