Asociacijos „Pieno centras“ duomenimis, per devynis šių metų mėnesius už akcizu apmokestintus pieno produktus iš pagrindinių perdirbimo įmonių surinkta apie 130 tūkst. eurų, arba tik 0,5 proc. visų šio akcizo pajamų.
Tuo tarpu iš saldintų nealkoholinių gėrimų ir jų koncentratų per tą patį laikotarpį iš viso surinkta 27,3 mln. eurų akcizo – 4,4 mln. eurų daugiau, nei planuota gauti per visus metus.
Akcizą taiko nepagrįstai
Pasak „Pieno centro“ vadovo Egidijaus Simonio, pieno produktams taikomas akcizas – vadinamasis „cukraus mokestis“ yra neproporcingas ir nepagrįstas.
„Ministerija nėra įvertinusi, ar nedidelė mokestinė nauda pateisina galimą žalą pieno produktų vartojimui ir visam sektoriui.
Pagal dabartinį reguliavimą saldintas jogurtas ir kefyras iš esmės apmokestinami taip pat kaip įvairių rūšių limonadas. Tačiau pieno produktai yra maistas, turintis maistinę vertę. Jie nėra saldinti gaivieji gėrimai, todėl jų apmokestinimas kelia pagrįstų klausimų“, – sakė E. Simonis.
Jis pabrėžė, kad pieno gaminių sudėtis ir mitybinė paskirtis skiriasi nuo įprastų saldintų gaiviųjų gėrimų. Pieno produktuose natūraliai yra baltymų, kalcio, vitaminų, riebalų, laktozės ir kitų maistinių medžiagų.
E. Simonis atkreipė dėmesį ir į tai, kad ruošiantis kone dukart padidinti akcizą nebuvo pateikta oficialių įrodymų, ar pieno produktų apmokestinimas padėjo sumažinti pridėtinio cukraus vartojimą.
Tuo tarpu kai kurios pieno perdirbimo įmonės teigia, kad metų pradžioje įvedus šį mokestį, nuo sausio iki šiol saldinto jogurto, kefyro ir pasukų pardavimas sumažėjo 30–40 procentų.
Abejoja, ar pagerins sveikatą
Pieno perdirbėjai abejoja tuo, kad mokestis padės pasiekti valdžios deklaruojamą visuomenės sveikatos tikslą.
Jų teigimu, užuot rinkęsi mažiau cukraus turinčius pieno produktus, vartotojai gali apskritai atsisakyti jogurto, kefyro ar kitų pieno gaminių.
„Mažesnis šių saldintų pieno produktų pardavimas nebūtinai reiškia tai, kad žmonės suvartoja mažiau cukraus. Pieno gaminius pakeitus kitais saldžiais produktais bendras cukraus suvartojimas gali nepasikeisti ar net padidėti“, – sakė E. Simonis.
Pienininkų pozicijai pritarė ir Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK). Ji siūlo Akcizų įstatyme aiškiai nustatyti, kad pieno produktai nebūtų priskiriami saldintiems nealkoholiniams gėrimams ir jiems nebūtų taikomas šių gėrimų akcizas.
Tokį pasiūlymą konfederacija pateikė Finansų ministerijai.
Konfederacijos teigimu, dabartinis Valstybinės mokesčių inspekcijos aiškinimas nepagrįstai išplečia apmokestinamų gėrimų sąvoką.
LPK rašte remiamasi Žemės ūkio ministerijos pozicija, kad pieno produktai nepriskiriami nealkoholiniams gėrimams, todėl geriamasis jogurtas, kefyras ar pasukos dėl skystesnės konsistencijos neturėtų būti laikomi kitokiais produktais nei kiti pieno gaminiai.
Išlaidos mokesčiui administruoti
Pieno perdirbėjų teigimu, mokesčio administravimas įmonėms kainuoja daugiau, nei valstybė gauna pajamų už pieno akcizą. Jos turi skirti papildomų lėšų produktams klasifikuoti, cukraus kiekiui apskaityti, mokesčiui apskaičiuoti, eksporto ir vidaus rinkai skirtiems produktams atskirti, deklaracijoms pateikti.
Be to, mažėjant apmokestintų produktų pardavimui vidaus rinkoje mažėja įmonių apyvarta, tad kartu mažiau į valstybės biudžetą patenka ir surenkamo pridėtinės vertės mokesčio.
Anot perdirbėjų, viešai iki šiol nebuvo pateikta informacijos, koks gali būti pieno akcizo poveikis biudžeto pajamoms.
„Pieno sektorius yra didelis eksportuotojas. Kadangi produkcija eksportuojama ištisus metus, įmonėms tenka nuolat laikyti įšaldytas akcizui sumokėti skirtas lėšas. Akcizą padvigubinus kai kurių įmonių įšaldytos lėšos turės sudaryti reikšmingas sumas“, – aiškino E. Simonis.
Neigiamas poveikis ūkiams
Pieno gamintojai baiminasi, kad mažėjantis pieno produktų vartojimas ilgainiui gali paveikti visą pieno tiekimo grandinę – nuo perdirbimo įmonių iki žaliavinio pieno ūkių.
Anot Lietuvos pieno gamintojų asociacijos direktoriaus Eimanto Bičiaus, sumažėjęs pieno produktų pardavimas neišvengiamai verstų įmones mažinti gamybos apimtis, o kartu mažėtų ir žaliavinio pieno poreikis.
„Kiek bebūtų didinamas akcizas ar koks kitas mokestis, jį galų gale sumoka vartotojai. Padidintas pieno akcizas atsidurtų galutinėje kainoje tų geriamųjų pieno produktų, kuriuose yra pridėtinio cukraus. Tai sumenkintų jų pardavimą vidaus rinkoje“, – teigė E.Bičius.
Pasak jo, visada žaliavinio pieno poreikis yra susijęs su tam tikrų produktų paklausa Europos rinkoje, nes joje konkuruoja ir Lietuvos pieno perdirbimo įmonės, eksportuodamos savo gaminius. . Žaliavinio pieno poreikį jos užsitikrina atsiveždamos trūkstamą kiekį iš Latvijos ir Estijos.
„Didinamas akcizas pieno ūkiams reiškia ne ką kita, kaip mažėjantį žaliavos poreikį ir krisiančią jos kainą. Tai – bloga tendencija. Ūkiams svarbu, kad didėtų pieno ir jo produktų vartojimas“, – sakė E.Bičius.
Pasak jo, „cukraus mokestis“ – didinamas pieno akcizas skaudžiai paliestų ir ekologinius ūkius.
„Ekologiški pieno produktai Lietuvoje yra nišiniai, jų poreikis yra nedidelis, tačiau didelė yra ekologiškos žaliavos gamybos savikaina.
Jei mažės ekologiško jogurto ir kitų raugintų ir pasaldintų pieno gaminių paklausa, sertifikuoti ekologiniai ūkiai dalį savo pieno turės parduoti kaip įprastinį ir praras už ekologišką žaliavą mokamą kainos priedą.
Įmonės jo nuperka tiek, kiek reikia būtent ekologiškų produktų gamybai, o perteklius patenka į „bendrą katilą“, ir už jį atsiskaitoma kaip už įprastinę žaliavą“, – paaiškino E.Bičius.
Sektoriaus atstovų vertinimu, didinamas akcizo mokestis gali prieštarauti ir kitoms valstybės politikos kryptims. Valstybė siekia skatinti pieno ūkių plėtrą, ekologinę gamybą, vietos perdirbimą ir sveikesnę mitybą, tačiau akcizas gali mažinti dalies pieno produktų paklausą ir vartojimą.
