Pereiti į turinį

Nuo gero derliaus iki pelningo ūkio: svarbiausios „Agroforumo“ pamokos

Geras derlius dar negarantuoja gero uždarbio, o naujausios technologijos – efektyvesnio ūkininkavimo. Šiandien Lietuvos žemės ūkiui tenka spręsti kur kas sudėtingesnį uždavinį: kaip didinti produktyvumą, valdyti augančias sąnaudas, prisitaikyti prie rinkos svyravimų ir kartu išlikti konkurencingam.
„Agrokoncerno grupės“ komanda.
Daugiau nuotraukų (11)
Atsakymų į šiuos klausimus ieškota lapkritį „Lrytas“ organizuotame „Agroforume 2026“. Skirtingų sričių ekspertai išryškino bendrą kryptį – ateities ūkių sėkmę lems ne pavienės investicijos, o gebėjimas sujungti technologijas, duomenis, ekonominį vertinimą ir žmonių kompetencijas.
„Agrokoncerno grupės“ savininkas Ramūnas Karbauskis forume pristatė ateities ūkio kryptį, kurioje mokslas, automatizacija ir gamybos organizavimas veikia kaip viena ekonomiškai pagrįsta sistema. Šią viziją jis iliustravo modernios pienininkystės modeliu „Dairy Space“.
Forume grupės atstovai dalijosi praktine patirtimi, sukaupta dirbant su Lietuvos ūkiais, atliekant tyrimus, bandant technologijas ir vertinant jų ekonominę naudą.

„Agroforume“ 4 turinio salėse 800 žmonių diskutavo apie žemės ūkio ateitį: pamatykite

Didelis derlius – dar ne pelningo ūkio įrodymas
Ūkio planavimą apsunkina aplinkybės, kurių ūkininkas negali kontroliuoti – nuo orų iki produkcijos ir žaliavų kainų. Jų pokyčiai gali pakeisti net ir gerai suplanuoto sezono rezultatą.
Diskusijoje „Planas ūkiui: kaip veikti pelningai?“ apie ūkių finansinį atsparumą, investicijų grąžą ir rizikų valdymą kalbėjosi UAB „Agrokoncernas“ direktorius Edgaras Šakys, žemės ūkio viceministras Kęstas Spūdys, Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovas Gedas Špakauskas ir „Swedbank“ ekonomistas Vismantas Žukas.
E. Šakys atkreipė dėmesį, kad ūkininko pajamos nėra garantuotos, todėl vien sukauptos patirties ar intuicijos šiandien nebeužtenka. Ūkio veiklos rezultatus būtina vertinti skaičiais, atsižvelgiant ne tik į užaugintą derlių, bet ir į jam pasiekti patirtas sąnaudas.
Net ir didesnis derlingumas nebūtinai užtikrina geresnį finansinį rezultatą, jeigu papildomam derliui užauginti reikalingos išlaidos auga sparčiau nei gaunamos pajamos. Todėl vienu svarbiausių ūkio veiklos rodiklių tampa ne tik iš hektaro prikultas derlius, bet ir iš jo uždirbtas pelnas.
Pasak E. Šakio, vertinant ūkio pelningumą svarbu atsižvelgti ir į iš pirmo žvilgsnio nedidelius sprendimus. Pavyzdžiui, sertifikuotų sėklų pasirinkimas gali turėti įtakos ne tik derliaus kiekiui, bet ir galutiniam ekonominiam rezultatui. Todėl kiekvieną investiciją reikėtų vertinti pagal jos grąžą – apskaičiuoti, kiek papildomos naudos ji sukuria ir ar ši nauda pateisina patirtas išlaidas.
 UAB „Agrokoncernas“ direktorius Edgaras Šakys.<br> Lrytas nuotr. Daugiau nuotraukų (11)
 UAB „Agrokoncernas“ direktorius Edgaras Šakys.
 Lrytas nuotr.
Rizikų valdymo svarbą akcentavo ir „Agrokoncerno grupės“ generalinis direktorius Donatas Mačiunskas. Pasak jo, kiekvieno ūkio situacija skirtinga, todėl universalių sprendimų nėra. Nors oro sąlygų ūkininkai kontroliuoti negali, jie gali stiprinti ūkių atsparumą, iš anksto vertindami rizikas ir ruošdamiesi nepalankiems scenarijams.
Technologijų vertė paaiškėja ne pristatyme, o lauke
Žemės ūkio technologijos sparčiai tobulėja. Dirvožemio tyrimai, išmanieji sensoriai, automatinio vairavimo sistemos, pažangūs augalų apsaugos sprendimai ir dirbtinio intelekto galimybės jau tampa šiuolaikinio ūkininkavimo dalimi.
Tačiau didėjant technologijų pasiūlai atsiranda ir naujas iššūkis – kaip atsirinkti sprendimus, kurie iš tiesų naudingi konkrečiam ūkiui?
 „Agrokoncerno grupės“ komercijos vadovas Arnas Radzevičius.<br> Lrytas nuotr. Daugiau nuotraukų (11)
 „Agrokoncerno grupės“ komercijos vadovas Arnas Radzevičius.
 Lrytas nuotr.
Diskusijoje „Technologijų revoliucija agro sektoriuje: kas laimės, o kas liks nuošalyje?“ „Agrokoncerno“ komercijos vadovas Arnas Radzevičius pabrėžė, kad Lietuvos ūkininkai jau turi stiprų technologinį pagrindą. Todėl svarbiausia tampa ne galimybė įsigyti naujausią įrangą, o gebėjimas įvertinti jos praktinę naudą.
Technologija, kuri puikiai veikia viename ūkyje, nebūtinai duos tokį patį rezultatą kitame. Skiriasi dirvožemio savybės, auginamos kultūros, ūkių dydžiai, turima technika, darbuotojų kompetencijos ir finansinės galimybės.
A. Radzevičius „Agroforume“ pristatė ir konkrečius dirbtinio intelekto panaudojimo žemės ūkyje pavyzdžius. Pranešimą „Inovacijų turgus – ką imti iš lentynos?“ jis pradėjo žodžiais: „Dirbtinis intelektas į mūsų gyvenimą veržiasi su audra.“
Dirbtinis intelektas jau pasitelkiamas kuriant naujas augalų veisles. Jis padeda selekcininkams analizuoti didelius duomenų kiekius ir atrinkti perspektyviausius augalų derinius. Tačiau net ir pažangiausi skaitmeniniai įrankiai negali pakeisti realiomis sąlygomis atliekamų bandymų.
Vienas tokių pavyzdžių – žieminių rapsų hibridas „KWS Skoros“, kurį kuriant pasitelktas dirbtinis intelektas. Lietuvoje atliekami bandymai rodo perspektyvius rezultatus, tačiau galutinėms išvadoms apie hibrido stabilumą dar reikia daugiau sezonų duomenų.
Šis pavyzdys atskleidžia „Agrokoncerno grupės“ inovacijų diegimo principą: naujos technologijos vertę turi patvirtinti praktiniai rezultatai. Todėl svarbus vaidmuo tenka Inovacijų ir tyrimų centro „AgroITC“ atliekamiems bandymams Lietuvos sąlygomis, kurie padeda įvertinti, ar nauji sprendimai tinkami vietos ūkiams.
Sutaupė iki 70 proc. purškiamojo tirpalo, tačiau technologijos diegimą sustabdė. Kodėl?
Vieną ryškiausių pavyzdžių, kodėl technologinį efektyvumą būtina atskirti nuo ekonominio, „Agroforume“ pristatė „Agrokoncerno“ Tiksliųjų technologijų centro „AgroTTC“ vadovas Vilius Juodzevičius.
 „Agrokoncerno“ Tiksliųjų technologijų centro  „AgroTTC“ vadovas Vilius Juodzevičius.<br> Lrytas nuotr. Daugiau nuotraukų (11)
 „Agrokoncerno“ Tiksliųjų technologijų centro  „AgroTTC“ vadovas Vilius Juodzevičius.
 Lrytas nuotr.
Per penkerius metus sukaupta tiksliosios žemdirbystės patirtis parodė, kad net ir įspūdingi technologiniai rezultatai ne visada reiškia, jog sprendimą verta nedelsiant diegti plačiau.
Vieno bandymo metu taškinis herbicidų purškimas leido sutaupyti iki 70 proc. purškiamojo tirpalo. Iš pirmo žvilgsnio toks rezultatas atrodo itin patrauklus, tačiau technologijos taikymas buvo sustabdytas, kol bus įvertintas jos ekonominis atsiperkamumas.
Sutaupytas purškiamojo tirpalo kiekis dar nėra galutinis finansinės naudos rodiklis. Būtina įvertinti ir įrangos kainą, eksploatavimo išlaidas, darbo organizavimą bei laiką, per kurį investicija galėtų atsipirkti.
V. Juodzevičiaus pristatyta penkerių metų patirtis taip pat atskleidė, kad tiksliosios žemdirbystės sprendimams itin svarbūs ilgesnio laikotarpio duomenys.
Net viename lauke dirvožemio maisto medžiagų kiekiai gali gerokai skirtis. Dirvožemio tyrimai padeda suprasti, kur trąšų reikia daugiau, o kur jų kiekį galima mažinti. Tuo metu palydoviniai vaizdai ir produktyvumo žemėlapiai leidžia nustatyti stabiliai derlingas bei silpnesnes lauko zonas.
Sujungus šią informaciją galima tikslinti sėjos ir tręšimo normas, racionaliau naudoti išteklius bei vertinti, kaip pasirinkti sprendimai veikia derliaus stabilumą.
Duomenų ūkiuose daugėja, tačiau ar mokame juos panaudoti?
„Agrokoncerno grupės“ Tvarumo ir inovacijų skyriaus vadovė dr. Miglė Jakučionytė-Skodienė atkreipė dėmesį į jau kaupiamus, bet ne visada kartu analizuojamus ūkio duomenis.
 „Agrokoncerno grupės“ Tvarumo ir inovacijų skyriaus vadovė dr. Miglė Jakučionytė-Skodienė.<br> Lrytas nuotr. Daugiau nuotraukų (11)
 „Agrokoncerno grupės“ Tvarumo ir inovacijų skyriaus vadovė dr. Miglė Jakučionytė-Skodienė.
 Lrytas nuotr.
Jos pristatytas požiūris priminė, kad didelis derlius savaime neatskleidžia tikrojo ūkio efektyvumo. Ne mažiau svarbu įvertinti, kiek išteklių sunaudota tam rezultatui pasiekti.
Pavyzdžiui, azoto naudojimo efektyvumas gali padėti geriau suprasti, ar tręšimo sprendimai yra racionalūs. Gyvulininkystės ūkiuose panašią reikšmę turi pašarų sunaudojimo ir produktyvumo santykis, o vertinant bendrą veiklą – energijos poreikis ir sąnaudos.
Kaip akcentavo dr. M. Jakučionytė-Skodienė, ūkiai jau kaupia informaciją apie derlių, tręšimą, pašarus ir sąnaudas, tačiau šie rodikliai ne visada vertinami kartu. Dėl to gali likti nepastebėtos vietos, kuriose prarandamas efektyvumas.
Didesnis derlius savaime neparodo azoto naudojimo efektyvumo. Norint įvertinti tikrąją naudą, svarbu susieti panaudotų trąšų kiekį, gautą produkciją ir patirtas išlaidas. Tik taip galima nustatyti, ar papildomas tręšimas davė ekonomiškai pagrįstą rezultatą.
Panašus principas galioja ir gyvulininkystėje – didesnis primilžis ne visada reiškia didesnį pelną, jeigu papildomai produkcijai gauti reikalingos pašarų ar kitos sąnaudos viršija sukuriamą naudą.
Ekspertės pristatytos įžvalgos rodo, kad ateityje konkurencinį pranašumą įgis ne daugiausia informacijos sukaupę, o geriausiai ją panaudoti gebantys ūkiai.
Ateities pieno ūkyje susijungia mokslas, automatizacija ir ekonomika
Tarp „Agroforume“ pristatytų ilgalaikių žemės ūkio plėtros krypčių išsiskyrė ir „Agrokoncerno grupės“ savininko Ramūno Karbauskio pristatyta modernios pienininkystės vizija.
Jis supažindino su „Dairy Space“ modeliu – standartizuota modernaus pieno ūkio komplekso koncepcija, kuria siekiama sukauptą patirtį ir technologinius sprendimus pritaikyti kuriant naujus kompleksus.
Per dvejus metus „Agrokoncerno grupė“ sukūrė 53 hektarų ploto kompleksą, kuriame numatyta 4 500 melžiamų karvių ir 5 500 prieauglio gyvulių. Šiame modelyje didelis dėmesys skiriamas automatizavimui, darbo organizavimui, išteklių panaudojimui ir gamybos savikainai.
Pagal pristatytą modelį aukštas automatizavimo lygis leidžia tokio masto kompleksą valdyti su maždaug 60 darbuotojų. Taip siekiama mažinti darbo sąnaudų dalį ir efektyviau organizuoti gamybos procesus.
Tačiau automatizavimas – tik viena visos sistemos dalis. Bendradarbiaujant su mokslo įstaigomis ieškoma sprendimų, kaip gerinti gyvulių genetiką, tiksliau subalansuoti mitybą, ilginti produktyvų karvių gyvenimą ir racionaliau panaudoti ūkyje susidarančius išteklius. Vienas numatytų sprendimų – mėšlą panaudoti biometano gamybai.
„Agrokoncerno“ gyvulininkystės mokslo tyrimų konsultantė dr. Ramunė Grigalevičiūtė atkreipė dėmesį, kad pieno ūkių pelningumą lemia ne vien primilžis, bet ir pašarų kokybė, jų įsisavinimas bei gamybos savikaina – net nedideli kasdieniai produktyvumo praradimai didelėse bandose gali virsti reikšmingais finansiniais nuostoliais.
 „Žemės ūkio inovacijų centro“ direktoriaus pavaduotojas gyvulininkystei Deividas Medžiuolis<br> Lrytas nuotr. Daugiau nuotraukų (11)
 „Žemės ūkio inovacijų centro“ direktoriaus pavaduotojas gyvulininkystei Deividas Medžiuolis
 Lrytas nuotr.
„Žemės ūkio inovacijų centro“ direktoriaus pavaduotojas gyvulininkystei Deividas Medžiuolis pabrėžė ilgalaikio planavimo svarbą: investicijas ir jų rizikas būtina vertinti atsižvelgiant į gamybos sąnaudas ir laukiamą grąža.
„Agrokoncerno grupės“ ilgalaikėje vizijoje numatyti šeši tokio masto modernūs pieno ūkių kompleksai Lietuvoje. Ši plėtros kryptis ne tik atskleidžia siekį sukurti modelį, kuriame moksliniai tyrimai, technologijos ir gamybos organizavimas būtų vertinami kaip viena sistema. Šio modelio pagrindinis tikslas yra mažinti pieno gamybos savikainą ir didinti ūkių konkurencingumą.
Itin reikšminga investicija – į specialistus
Nors „Agroforume“ daug dėmesio skirta technologijoms, duomenims ir investicijoms, skirtingų diskusijų išvados išryškino dar vieną svarbų konkurencingumo veiksnį – žmones.
Šiuolaikiniame ūkyje nebeužtenka vien mokėti valdyti techniką ar vadovautis ilgamete patirtimi. Vis daugiau sprendimų reikalauja agronominių, technologinių, ekonominių ir duomenų analizės žinių.
Tobulėjant dirbtinio intelekto sprendimams ir automatizuotoms sistemoms, keičiasi ir specialistams keliami reikalavimai. Vis svarbesnis tampa gebėjimas interpretuoti duomenis, suprasti technologijų veikimo principus ir įvertinti jų ekonominį poveikį, todėl žemės ūkio sektoriui svarbu ne tik pritraukti naujų specialistų, bet ir sudaryti galimybes nuolat tobulinti jau dirbančių žmonių kompetencijas.
 „Agrokoncerno grupės“ administracijos ir personalo direktorė Rasa Šakauskienė.<br> Lrytas nuotr. Daugiau nuotraukų (11)
 „Agrokoncerno grupės“ administracijos ir personalo direktorė Rasa Šakauskienė.
 Lrytas nuotr.
Diskusijoje „Žmonės renkasi darbo vietą ar darbdavį?“ „Agrokoncerno grupės“ administracijos ir personalo direktorė Rasa Šakauskienė pabrėžė, kad specialistų trūkumo problemą būtina spręsti ne tik ieškant patyrusių darbuotojų, bet ir patiems juos ugdant – sudarant jauniems žmonėms galimybes įgyti praktinės patirties, mokytis ir augti organizacijoje.
Tyrimai, technologijų vertinimas ir specialistų kompetencijos padeda „Agrokoncerno grupei“ siekti bendro tikslo – padėti ūkiams priimti pagrįstus sprendimus. Daugiau apie grupės veiklos kryptis – agrokoncernas.lt.
Trys klausimai prieš investuojant
„Agroforume“ aptartos patirtys parodė, kad net ir pažangiausia technologija savaime negarantuoja geresnio ūkio rezultato. Todėl prieš priimant investicinį sprendimą ūkininkams verta atsakyti į tris esminius klausimus.
Kokią problemą sprendžiu? Ar nauja technologija padės sumažinti sąnaudas, padidinti produktyvumą, sutaupyti darbo laiko, o gal geriau valdyti rizikas?
Kokie duomenys pagrindžia mano pasirinkimą? Ar sprendimas paremtas konkrečiais ūkio rodikliais? Ar bandymų sąlygos panašios į mano ūkio sąlygas, o ekonominiai skaičiavimai remiasi mano sąnaudomis?
Kaip matuosiu rezultatą? Kokiais rodikliais vertinsiu investicijos naudą, kiek laiko prireiks jai atsipirkti ir ar pasiektas rezultatas pateisins patirtas išlaidas?

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.