Pereiti į turinį

R. Karbauskis pristatė ambicingą planą: 90 mln. eurų investicija ir pieno gamyba, kuri keistų Lietuvos žemės ūkį

„Agrokoncerno grupės“ savininko Ramūno Karbauskio teigimu, Lietuvos žemės ūkiui būtini esminiai pokyčiai – vien augalininkystė, net ir pasiekus gerų derliaus rezultatų, nebegali užtikrinti stabilaus pelno, o tradiciniai pieno ūkiai vis sunkiau konkuruoja dėl didelių gamybos sąnaudų.
R. Karbauskis.
Daugiau nuotraukų (9)
Tokią poziciją jis išsakė portalo Lrytas rengiamoje konferencijoje „Agroforumas“, kalbėdamas apie žemės ūkio ateitį. R. Karbauskis pristatė bendrovės kuriamą naują pieno gamybos modelį, kurio pagrindas – didelio masto automatizuoti kompleksai, pažangios technologijos, moksliniai tyrimai ir siekis užtikrinti kuo mažesnę produkcijos savikainą.
Pasak R. Karbauskio, prieš penkerius metus „Agrokoncerno grupė“ pradėjo ieškoti sprendimų, kurie leistų sumažinti žemės ūkio priklausomybę nuo gamtos sąlygų, pasaulinių žaliavų kainų svyravimų ir bankų finansavimo. Šių paieškų rezultatas – jau pastatytas modernus pienininkystės kompleksas ir numatyta tolesnė plėtra, kuri iš esmės pakeistų grupės veiklos struktūrą.
Net ir geras derlius pelno negarantuoja
Kalbėdamas apie dabartines žemės ūkio problemas, R. Karbauskis pirmiausia atkreipė dėmesį į augalininkystės sektoriaus pažeidžiamumą. Jo teigimu, ūkininkų rezultatai priklauso ne tik nuo jų priimamų sprendimų ir naudojamų technologijų, bet ir nuo veiksnių, kurių neįmanoma kontroliuoti.
Vienas tokių – gamta. Pastarąjį dešimtmetį žemdirbiai nuolat susiduria su nepalankiomis meteorologinėmis sąlygomis, kurios gali nubraukti net ir dideles pastangas siekiant gero derliaus. Ne mažesnė problema, pasak R. Karbauskio, yra grūdų kainų svyravimai tarptautinėse rinkose. Jis pateikė pavyzdį, kad net ir maždaug 7 tonų iš hektaro derlius tam tikromis rinkos sąlygomis gali būti nepakankamas pelningai veiklai užtikrinti. „Augalininkystė, netgi turint puikius rezultatus, nebegarantuoja stabilios žemės ūkio veiklos, stabilaus pelno“, – pabrėžė R. Karbauskis. Grūdų kainas neretai stipriai veikia geopolitiniai įvykiai, pavyzdžiui, karas Ukrainoje ir eksporto per Juodąją jūrą sutrikimai. Tokie įvykiai gali trumpam padidinti produkcijos kainas, tačiau nesuteikia ilgalaikio stabilumo.
Dėl to, pasak R. Karbauskio, vien didinti dirbamos žemės plotus – ne išeitis: „Nes jeigu nuostolis, tai kuo daugiau hektarų, tuo didesnis nuostolis“. Papildomų sunkumų kelia finansavimo kaina, ypač padidėjusios palūkanos. Visa tai paskatino „Agrokoncerno grupę“, dirbančią apie 30 tūkst. hektarų žemės, ieškoti kito veiklos modelio.
Sprendimas – didelio masto pienininkystė
R. Karbauskio teigimu, vienas svarbiausių augalininkystės ir gyvulininkystės skirtumų yra pajamų reguliarumas. Augalininkystės ūkyje pagrindinės pajamos dažniausiai gaunamos kartą per metus, o pienininkystėje pinigų srautai yra nuolatiniai. Be to, jo skaičiavimais, gyvulininkystė iš to paties žemės ploto gali sukurti maždaug tris kartus daugiau pajamų nei augalininkystė.
Tačiau plėsti pieno gamybą nėra paprasta. Tam būtinos didelės investicijos, efektyvus gamybos organizavimas ir sprendimai, leidžiantys sumažinti darbuotojų poreikį.
Pastarąjį veiksnį „Agrokoncerno grupės“ savininkas įvardijo kaip vieną svarbiausių. Jo teigimu, Lietuvos regionuose vis sunkiau rasti tiek kvalifikuotų specialistų, tiek nekvalifikuotų darbuotojų. Todėl ateities pieno ūkis turi būti organizuojamas taip, kad didelį kiekį produkcijos galėtų pagaminti palyginti nedidelis žmonių skaičius.
„Agrokoncerno grupės“ ilgalaikis planas – suformuoti apie 29 tūkst. melžiamų karvių bandą ir pasiekti maždaug 1,2 tūkst. tonų pieno gamybos per parą pajėgumą.
R. Karbauskio vertinimu, toks gamybos mastas leistų ne tik padidinti pajamas, bet ir gerokai sumažinti produkcijos savikainą.
Agrokoncerno grupės savininkas Ramūnas Karbauskis.<br>V. Skaraičio nuotr. Daugiau nuotraukų (9)
Agrokoncerno grupės savininkas Ramūnas Karbauskis.
V. Skaraičio nuotr.
90 mln. eurų kainavęs kompleksas
Vienas ryškiausių šios strategijos pavyzdžių – jau pastatytas „Ateities ūkio“ pienininkystės kompleksas, užimantis 53 hektarų teritoriją. Jame numatyta laikyti apie 4,5 tūkst. pieninių karvių ir dar maždaug 5,5 tūkst. prieauglio. R. Karbauskis patikslino, kad apie 500 karvių tuo pačiu metu būna užtrūkusios, todėl melžiama apie 4 tūkst. karvių.
Visa infrastruktūra kuriama taip, kad vienoje vietoje būtų galima užtikrinti didelio masto pieno gamybą, gyvulių priežiūrą, pašarų tiekimą ir kitus būtinus procesus.
Komplekse dirba apie 60 žmonių, o dar maždaug 20 darbuotojų rūpinasi su juo susijusia augalininkystės veikla. Aplink kompleksą naudojama apie 4 tūkst. hektarų žemės. Iš jų maždaug 2,5 tūkst. hektarų skirta pašarams auginti, o likusioje dalyje auginami kviečiai ir rapsai.
Pasak R. Karbauskio, tokia struktūra leidžia išnaudoti augalininkystės ir gyvulininkystės sinergiją bei mažinti pašarų transportavimo ir gamybos išlaidas. Naujajame komplekse daugybė užduočių atliekamos automatiškai. Robotizuotos sistemos naudojamos veršeliams šerti, melžimo ir kitiems kasdieniams procesams organizuoti. R. Karbauskis pabrėžė, kad tokiame komplekse kasdien reikia pasirūpinti maždaug 10 tūkst. galvijų, o per parą vidutiniškai gimsta apie 20 veršelių. Kai kuriomis dienomis jų skaičius gali siekti ir 40. Vis dėlto visų šių procesų valdymą užtikrina palyginti nedidelė komanda.
„Agrokoncerno grupės“ savininkas palygino naująjį kompleksą su viena neseniai uždaryta ferma Joniškio rajone, kurioje buvo laikoma apie 250 melžiamų karvių ir dirbo 22 žmonės: tai atskleidžia, kokią didelę įtaką automatizavimas ir gamybos mastas gali turėti darbo našumui bei pieno savikainai.
Bendra naujojo komplekso investicijų vertė siekia apie 90 mln. eurų. R. Karbauskis atkreipė dėmesį, kad projektas įgyvendintas be valstybės paramos ar lengvatų. Finansavimo paieškos taip pat buvo sudėtingos, nes bankams trūko palyginamų tokio dydžio projektų pavyzdžių. Pasak verslininko, kai pavyko gauti kreditus, apie 70 proc. komplekso jau buvo pastatyta.
Pieno ūkis.<br>V.Ščiavinsko nuotr. Daugiau nuotraukų (9)
Pieno ūkis.
V.Ščiavinsko nuotr.
Ne tik pienas, bet ir biometanas
Dar viena svarbi naujojo modelio dalis – šalia pienininkystės komplekso statoma biometano gamykla, kurioje gyvulių mėšlas bus naudojamas dujoms gaminti. R. Karbauskio teigimu, tokia veikla gali tapti itin reikšmingu papildomų pajamų šaltiniu. Jo vertinimu, biometano gamyba yra pelningiausia šio verslo modelio dalis. Vis dėlto, pasak verslininko, nedideliuose ūkiuose tokios investicijos dažniausiai ekonomiškai neatsiperka, nes efektyviai gamybai būtinas pakankamas žaliavos kiekis.
Šiuo atveju didelis laikomų galvijų skaičius suteikia galimybę viename komplekse derinti pieno gamybą, pašarų auginimą ir energetiką. „Agrokoncerno grupės“ savininko vertinimu, būtent šių skirtingų veiklų sujungimas leidžia užtikrinti didesnį bendrą ūkio efektyvumą.
Planuojami dar penki panašūs kompleksai
R. Karbauskis atskleidė, kad bendrovės planai neapsiriboja vienu moderniu ūkiu. Iš viso numatyta turėti šešis panašaus modelio pienininkystės kompleksus. Vienas jau pastatytas, o dar penkiems ieškoma arba numatyta tinkama infrastruktūra ir žemės plotai.
Svarbiausias kriterijus renkantis vietą – galimybė aplink kompleksą sutelkti apie 4 tūkst. hektarų žemės. Verslininkas pateikė ir konkretų pavyzdį, kodėl bendrovė atsisako kai kurių anksčiau suplanuotų projektų.
Pakruojo rajone esančioje Žvirblonių žemės ūkio bendrovėje buvo numatyta išplėsti esamą pienininkystės kompleksą. Projektas rengtas maždaug dvejus metus, tačiau galiausiai nuspręsta jo nebeįgyvendinti. Pasak R. Karbauskio, atlikus skaičiavimus paaiškėjo, kad tokios fermos rekonstrukcija ekonomiškai gerokai mažiau patraukli už naujo didelio komplekso statybą – naujasis kompleksas atsipirktų maždaug dukart greičiau nei planuota rekonstrukcija.
Projektą rengiant teko derėtis su aplinkiniais gyventojais dėl planuojamo galvijų skaičiaus. Nors susitarimas buvo pasiektas, vėliau, palyginus investicijų atsiperkamumą su naujuoju kompleksu, rekonstrukcijos atsisakyta.
R. Karbauskis pabrėžė, kad įgyvendinant tokius projektus būtina tartis su bendruomenėmis, todėl naujoms fermoms bus ieškoma tokių vietų, kuriose plėtra nekeltų konfliktų su vietos žmonėmis.
Siekia didesnio karvių produktyvumo
Viena iš svarbiausių naujojo komplekso efektyvumo prielaidų – didelis melžiamų karvių produktyvumas. R. Karbauskis pasakojo, kad bendrovė nusprendė iš esmės atnaujinti galvijų bandą, atsiveždama gyvulių iš Danijos ir Vokietijos. Atrenkant gyvulius didelis dėmesys skiriamas genetiniam potencialui, pieno primilžiui ir galimybei užtikrinti ilgesnį produktyvų karvių gyvenimą.
„Agrokoncerno grupė“ skaičiuoja, kad konservatyviu scenarijumi vidutinis primilžis galėtų siekti apie 13 tonų pieno iš karvės per metus, o palankesniu atveju – 14–15 tonų. Verslininkas akcentavo, kad tokie rezultatai priklauso ne vien nuo galvijų genetikos. Ne mažiau svarbios laikymo sąlygos, kokybiški pašarai ir gyvulių sveikatos priežiūra. Todėl bendrovė investavo ir į pašarų gamybą – įsigijo bei modernizavo pašarų gamyklą Kretingoje.
R. Karbauskio teigimu, kontroliuojant tiek žaliųjų, tiek koncentruotųjų pašarų gamybą galima užtikrinti tinkamesnę mitybą ir didesnį pieno gamybos efektyvumą.
Pienininkystė.<br>V.Balkūno nuotr. Daugiau nuotraukų (9)
Pienininkystė.
V.Balkūno nuotr.
Dirbtinis intelektas analizuos duomenis
Kalbėdamas apie technologijas, R. Karbauskis išskyrė ir bendradarbiavimą su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos mokslininkais. Pasak jo, naujasis kompleksas sudaro galimybes atlikti didelio masto mokslinius tyrimus, kurių rezultatai galėtų būti aktualūs ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių pieno ūkiams. Vienas iš tyrimų – muzikos ir garso poveikis karvėms.
Verslininkas pasakojo, kad į garso sistemas fermose investuota apie 100 tūkst. eurų. Siekiama išsiaiškinti, kaip skirtinga muzika ir jos garsumas veikia gyvulius. Jo teigimu, po metų ar dvejų tyrimų būtų galima tiksliai įvertinti muzikos ir jos garsumo poveikį karvėms.
Tačiau daug didesnes galimybes R. Karbauskis sieja su duomenų analize: „Dirbtinis intelektas mažai ką gali padaryti žemės ūkyje, bet apdoroti duomenis jis tikrai gali“. Komplekse kasdien sukaupiama apie 30 tūkst. įvairių duomenų įrašų, susijusių su gyvulių sveikata, pieno kokybe ir kitais rodikliais. Tokio informacijos kiekio žmogus savarankiškai apdoroti nebegali, todėl bendrovė dirba prie dirbtinio intelekto sistemos pritaikymo.
Veterinarams ir zootechnikams automatizuota gyvulių sveikatos stebėsena leistų kasdien vertinti jų būklę, o ne reaguoti tik tada, kai atsiranda aiškių ligos požymių. R. Karbauskis net palygino tokią priežiūrą su žmonių sveikatos stebėsena: pasak jo, dauguma žmonių kraujo tyrimus atlieka kartą ar kelis kartus per metus, o moderniame ūkyje duomenys apie kiekvieną gyvulį renkami nuolat.
Lietuvoje sukurtą modelį siūlo ir užsieniui
R. Karbauskis įsitikinęs, kad naujasis pieno gamybos modelis gali būti pritaikytas ir kitose šalyse. Pasak jo, rengiant projektą buvo analizuojama geriausia užsienio ūkių praktika, konsultuojamasi su įrangos gamintojais ir mokslininkais, tačiau tokio modelio, kurį būtų galima tiesiog perkelti į Lietuvą, rasti nepavyko.
Todėl „Agrokoncerno grupė“ nusprendė sukurti savo sprendimą, apimantį ne tik fermos projektavimą, bet ir technologijas, gamybos organizavimą, finansinius skaičiavimus bei veiklos efektyvumo užtikrinimą. Sukauptą patirtį nuspręsta pasiūlyti užsienio rinkoms franšizės principu. R. Karbauskio teigimu, naujuoju modeliu jau domisi įvairių šalių atstovai, tarp jų – iš Indonezijos, Turkijos, JAV ir Izraelio. Į Lietuvą atvykstantys specialistai susipažįsta su komplekso veikla, technologijomis ir ekonominiais rodikliais.
Kviečiai.<br>J.Stacevičiaus nuotr. Daugiau nuotraukų (9)
Kviečiai.
J.Stacevičiaus nuotr.
Verslininkas neslėpė ambicijos, kad Lietuvoje sukurtas sprendimas galėtų tapti tarptautiniu pieno gamybos standartu. Kartu jis pripažino, kad įgyvendinant pirmąjį projektą išryškėjo ir tam tikrų klaidų, todėl ateityje dalį technologinių bei infrastruktūros sprendimų būtų galima patobulinti.
Prognozuoja didesnę konkurenciją dėl pieno
R. Karbauskis daug dėmesio skyrė ir pieno rinkos perspektyvoms. Jo vertinimu, Baltijos šalyse pieno perdirbimo sektorius turi galimybių augti, tačiau tam būtina užtikrinti pakankamą kokybiško žaliavinio pieno pasiūlą.
Pasak verslininko, Lietuvoje per pastaruosius du dešimtmečius mažėjo tiek pieno gamybos mastas, tiek pieno gamintojų skaičius. Tuo metu perdirbėjų poreikiai išlieka dideli. „Agrokoncerno grupės“ savininkas atkreipė dėmesį ir į užsienio investuotojų susidomėjimą Baltijos šalių pieno perdirbimo sektoriumi, išskirdamas Saudo Arabijos kapitalo investiciją į pieno perdirbimo įmonę Estijoje.
R. Karbauskio manymu, naujų investuotojų atėjimas į Baltijos šalių rinką paskatins itin aštrią konkurenciją dėl žaliavinio pieno. Verslininkas taip pat kritikavo dabartinę pieno supirkimo sistemą Lietuvoje – pieno gamintojai pernelyg priklausomi nuo perdirbėjų siūlomų kainų, o kainų krizės laikotarpiais daliai ūkių sudėtinga padengti gamybos sąnaudas. Mažesnė pieno savikaina ir stipresnė konkurencija rinkoje galėtų sumažinti šias rizikas.
Ką daryti mažesniems ūkiams?
Nors R. Karbauskio pristatytas modelis paremtas itin didelėmis investicijomis, jis pabrėžė, kad panašius principus galėtų pritaikyti ir mažesni pieno gamintojai. Vienas galimų sprendimų – kooperacija. Tačiau kooperatyvai turėtų ne tik bendrai parduoti pieną, bet ir svarstyti galimybę sutelkti gamybą viename moderniame komplekse. Tokiu atveju atskiri ūkiai galėtų prisidėti prie pašarų auginimo, o pieno gamyba vyktų centralizuotai.
Pasak R. Karbauskio, toks modelis leistų efektyviau naudoti technologijas, sumažinti darbuotojų poreikį ir siekti mažesnės produkcijos savikainos. Vis dėlto jis pripažino, kad didžiausia kliūtis būtų finansavimas: „Aišku, reikia ir valstybės pagalbos. Be valstybės pagalbos šitoje vietoje kooperatyvai tikrai neįveiks“. „Agrokoncerno grupės“ savininkas kvietė mažesnius pieno gamintojus susipažinti su naujojo komplekso veikla, aptarti galimus bendradarbiavimo modelius ir pasinaudoti bendrovės sukaupta patirtimi.
Siūlo kurti daugiau pridėtinės vertės
R. Karbauskio nuomone, Lietuvai būtų naudinga didesnę dalį žemės ūkio produkcijos ne eksportuoti kaip žaliavą, o panaudoti didesnę pridėtinę vertę kuriančiai gamybai. Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuva eksportuoja didelius grūdų kiekius, tačiau gyvulininkystė ir pieno perdirbimas galėtų sukurti gerokai daugiau ekonominės vertės. Dalį augalininkystės produkcijos nukreipus į pašarų gamybą ir išplėtus gyvulininkystę, būtų galima ne tik padidinti pajamas iš hektaro, bet ir sumažinti priklausomybę nuo grūdų eksporto rinkų.
Šį klausimą verslininkas susiejo ir su nacionaliniu saugumu. Jo vertinimu, geopolitinių krizių metu sutrikus grūdų eksportui per jūrų uostus, augalininkystės sektorius susidurtų su itin dideliais sunkumais. Tuo metu vietinė gyvulininkystė ir perdirbimas leistų didesnę dalį užaugintos produkcijos panaudoti šalies viduje.
R. Karbauskis atskleidė, kad „Agrokoncerno grupė“ taip pat svarsto naują grūdų perdirbimo projektą, kurio pajėgumas galėtų siekti apie 500 tūkst. tonų kviečių per metus. Dar viena ilgalaikė ambicija – nuosava pieno perdirbimo gamykla Lietuvoje. Tokios investicijos galimybė siejama su planuojama pienininkystės kompleksų plėtra ir siekiu kasdien pagaminti apie 1,1–1,2 tūkst. tonų pieno.
Ateities ūkis turės būti efektyvesnis
Apibendrindamas pristatytą strategiją, R. Karbauskis pabrėžė, kad žemės ūkio įmonės pirmiausia turi pačios ieškoti sprendimų, kurie užtikrintų jų konkurencingumą. Jo nuomone, ilgalaikė žemės ūkio ateitis negali būti grindžiama vien valstybės parama, išmokomis ar viltimi, kad rinkoje pakils produkcijos kainos.
Būtina investuoti į technologijas, produktyvumą, gamybos efektyvumą ir mažesnę savikainą.
„Agrokoncerno grupės“ savininko skaičiavimais, naujojo pienininkystės komplekso investicijos, priklausomai nuo pieno kainų, galėtų atsipirkti maždaug per 5–7 metus. R. Karbauskis įsitikinęs, kad modernizuojant gamybą Lietuvos žemės ūkis gali tapti konkurencingesnis tarptautiniu mastu.
Baigdamas pranešimą R. Karbauskis ragino pieno ūkių savininkus ir planuojančius imtis šios veiklos įvertinti, kokį gamybos modelį renkasi. Jo teigimu, dirbant įprastais būdais ateityje bus sunku konkuruoti su naujaisiais kompleksais.
pieno ūkisžemės ūkisagroverslas
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.