Švari gamta - paklausi turizmo prekė

Estai siūlo net kelias sertifikuotas ekologinio turizmo kryptis - ir pasigėrėti civilizacijos nepaliesta gamta, pasivažinėti dviračiais ar plaukti valtimis, apsilankyti ekologiniame ūkyje, skanauti ekologinio maisto, poilsiauti ramiose Saaremos salose.

Latviai taip pat giria savo šalį kaip ekologišką. Papė, Jūrkalnė, Gaujos nacionalinis parkas - vardija kaimynai.

Panašu į Lietuvą. Tačiau mūsų šalis kol kas turistų tuo nevilioja. Nors, visi kaip vienas - tiek gamtininkai, tiek verslininkai, tiek valdžios institucijos - tikina, kad apsčiai turime to, kas gali būti vadinama ekologiniu turizmu.

Dar tik pradeda reklamuotis „Gamtinis turizmas, man šis apibrėžimas tikslesnis nei vertinys iš angliško „eco-tourism“, tikrai galėtų klestėti kai kuriose Lietuvos vietovėse. Pavyzdžiui, Šilutės krašte“, - įsitikinęs Gamtos tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas Saulius Švažas.

Pasak jo, Lietuvos valdžios institucijos tik dabar pradeda reklamuoti šalį kaip svarbią gamtinio turizmo teritoriją, tarkim, Kinijoje vykstančioje pasaulinėje parodoje. „Tuo tarpu Estijoje tai daroma jau daugiau nei dešimt metų ir labai profesionaliai. Tiesa, reikia pripažinti, kad Estijoje gamtinį turizmą plėtoja daugiausia Suomijos gamtinio turizmo bendrovės ar jų antrinės firmos.

Net kaimynai baltarusiai šioje turizmo kryptyje lenkia Lietuvą, plačiai pasaulyje garsindami savo programą „Skarby prirody Belarusi“, - apgailestavo S.Švažas.

Lankytojus traukia paukščiai „Šilutės kraštas pagrįstai vadinamas kylančia žvaigžde Europos gamtinio turizmo žemėlapyje“, - įsitikinęs mokslininkas S.Švažas.

Turistus į Šilutę pritraukia kasmet pievas ir miškus užliejantys potvyniai, taip pat paukščių karalystė Nemuno deltoje. Čia peri 54 paukščių rūšys, įtrauktos į Europos Sąjungos šalyse labiausiai saugomų paukščių sąrašą, tarp jų - net keturios pasaulyje nykstančios paukščių rūšys.

Nemuno deltos regioninis parkas, kaip itin vertinga tarptautinės svarbos teritorija, yra įtrauktas į Europos Sąjungos „Natura 2000“ ekologinį tinklą. „Tai - viena iš nedaugelio vietų Europoje, kur turistai gali stebėti tūkstantinius į Europos šiaurę traukiančių gulbių giesmininkių būrius, kurių skardų „trimitavimą“ galima girdėti daugelyje deltos vietų“, - sakė S.Švažas.

Kad Lietuvoje yra ne viena vietovė, kuri galėtų drąsiai pretenduoti į ekologinio turizmo krypties statusą, įsitikinusi ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotoja Lina Dikšaitė. „Ekologinio turizmo objektais Lietuvoje pirmiausia gali būti vadinamos saugomos teritorijos - tai nacionaliniai ir regioniniai parkai. Čia egzistuojantys tam tikrai apribojimai veiklai leidžia užtikrinti tiek aplinkos, tiek teikiamų paslaugų spektro „ekologiškumą“.

Saugomose teritorijose lankytojas pirmiausia gali kvėpuoti švariu oru, pasimėgauti ramybe, pasidžiaugti ir pamatyti gamtines ir kultūrines vertybes“, - aiškino L.Dikšaitė.

Ji tikino, kad paslaugų teikėjai vis labiau orientuojasi į išskirtines paslaugas, atskleidžiančias šių teritorijų privalumus, ypač ekologinius. „Turistams, ypač iš užsienio, saugomos teritorijos statusas - tai tam tikras kokybės ženklas, kuris garantuoja pirmiausia švarią aplinką“, - sakė L.Dikšaitė.

Živilė Kęsminienė, Valstybinio turizmo departamento Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vedėja: „Pagal Lietuvos turizmo komunikacijos ir rinkodaros strategiją 2009-2013 metams išskirtos konkurencingos regione ir išvystytos turizmo sritys: kultūrinis miestų, konferencijų, sveikatinimo ir aktyvus bei ekologinis turizmas. Tai ir pristatome prioritetinėse Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkose.

Kalbant apie ekologinį turizmą reikėtų suvokti, kad tai didele dalimi ir yra aktyvaus turizmo produktas. Tai ir keliavimas dviračiais, maršrutai nacionaliniuose parkuose ir saugomose teritorijose, skirti keliauti dviračiais ir pėsčiomis, paukščių ar gamtos stebėjimas, vandens turizmas, apsistojant natūralios gamtos prieglobstyje įsikūrusiose kaimo turizmo sodybose, kitas gamtinio paveldo potencialas - toks, kaip Kuršių Nerija, paplūdimiai.

Didžiausias Lietuvos privalumas šia prasme yra natūralus kraštovaizdis ir gamta bei unikalus pajūrio ruožas.

Išskirti kurio nors objekto iš visumos negalėtume, nes šiuo metu šalyje turime tiek puikiai paruoštų turizmui dviračių, pėsčiųjų takų ir vandens trasų nacionaliniuose parkuose ir saugomose teritorijose, tiek kaimo turizmo sodybų bei pajūrio lankymo potencialą“.