Už senas padangas tenka sumokėti ir du kartus

20 litų už keturias sudėvėtas padangas palikau prieš porą metų padangų montavimu užsiimančiai sostinės bendrovei „Juvelda“. Jos sukauptas padangas - apie porą šimtų, maždaug dukart per metus išsiveža įmonė „Antrinis perdirbimas“.

Praėjusią savaitę už visiškai sudilusį autoservise paliekamą atsarginį ratą turėjau sumokėti 3 litus. Kodėl dabar tai kainuoja mažiau? „Padangas surenkanti bendrovė mokestį šiek tiek sumažino“, - paaiškino„Juveldos“ meistras Saulius.

Pakloti keliolika litų už šiukšles - visiems gaila. Juolab kad yra autoservisų, kur mokestis už paliekamą padangą (tai priklauso nuo jos dydžio) siekia ir 15 litų.

Viena alternatyvų: senas padangas keisti į naujas jų prekybos vietoje. Pasak padangų ir ratlankių prekybos bei serviso bendrovės „Melga“ generalinio direktoriaus Erlando Ginterio, mokestis iš vairuotojų už senas padangas šioje įmonėje neimamas. „Senas padangas priimti iš vairuotojų mus juk verčia įstatymas. Buvome įvedę įmokestį, bet jo vis tiek netaikydavome, jei pas mus klientas ir naujas padangas pirkdavo, ir jas montuodavo.

Vėliau to mokesčio nebeliko. Niekas juk specialiai neveždavo senų padangų vien tam, kad mūsų servise paliktų“, - sakė E.Ginteris. Iš „Melgos“ servisų padangas surenka padangų perdirbimo įmonė „Metaloidas“.

Kita alternatyva, suteikianti galimybę nemokėti už senas padangas - stambiagabaričių atliekų aikštelės, kuriose iš gyventojų padangos priimamos nemokamai.

Bet tuomet pačiam vairuotojui tektų nuvažiuoti iki jų. Ar tai - pigiau, nei servisui palikti 12 litų, paaiškėtų įvertinus automobilio sunaudotų degalų kiekį.

Šiuo metu 28 savivaldybėse veikia 40 stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelių. Bet ne visose iš jų padangos priimamos nemokamai. Kuriose? Tokios informacijos tektų ieškoti pačiose savivaldybėse.

Pagal sutartį, sudarytą su Vilniaus miesto savivaldybę, komunalinių atliekų vežimo bendrovė „Ecoservice“ nemokamai iš sostinės gyventojų per pusmetį priima ne daugiau kaip 5 padangas. „Kartais vairuotojai atveža į aikštelę ir daugiau padangų. Bet sužinoję, kad nemokamai priimamas tik ribotas jų kiekis, o už kitas - tektų mokėti, tiesiog apsisuka ir išvažiuoja“, - sakė „Ecoservice“ vadybininkas Andrius Pocius.

Bendrovė stambiagabaričių atliekų aikštelę yra įrengusi Gariūnų gatvėje. Į šią aikštelę suvežamos ir tos padangos, kurios suguldomos prie buitinių atliekų konteinerių.

Pasak A.Pociaus, aikštelėje padangos neužsiguli. Susikaupus didesniam kiekiui, jos vežamos deginti į cemento gamybos bendrovę „Akmenės cementas“.

Už padangas, surenkamas iš autoservisų, imamas mokestis. „Ecoservice“ yra nustačiusi du tarifus. Už 1 toną lengvųjų automobilių padangų tenka sumokėti 250 litų, už didelių padangų toną - 470 litų.

Vidutiniškai už utilizuoti paimamą padangą „Ecocervice“ bendrovei mokami 5 litai.

Tačiau padangos, kuriomis nusėtos sostinės pamiškės, yra „niekieno rūpestis“. „Tai - įsisenėjusi problema“, - užsiminė A.Pocius.

Vilniuje yra 8 atliekų tvarkymo įmonės. Jos pasidalinę miestą į tam tikras teritorijas.

Pagal Atliekų tvarkymo įstatymą, atliekų tvarkymo įmonės turi iškuopti teritoriją, esančią 10 metrų atstumu nuo konteinerio. Kiekviena tų įmonių ir tvarkosi tik ten, kur joms priklauso.

Atokiau konteinerių esančios padangos taip ir lieka riogsoti išmėtytos kur papuola tol, kol jų nepakelia kokie nors akcijų „Darom“ talkininkai.

Senų padangų surinkimu besiverčianti įmonė „Antrinis perdirbimas“ Lietuvoje aptarnauja per 1500 įmonių. Iš jų surinktas padangas ši įmonė taip pat gabena deginti į „Akmenės cementą“. „Iš 3 litų, kuriuos už padangą sumoka vairuotojas, 1 litas atitenka servisui, 2 litai mums - už transportavimą“, - sakė bendrovės „Antrinis perdirbimas“ atstovė Danguolė Butkienė. „Antrinis perdirbimas“ surenka senas padangas ir iš smulkių įmonių, užsiimančių tik padangų montavimu, ir iš stambių autoservisų, prekiaujančių padangomis bei jas montuojančių, ir iš stambiagabaričių atliekų aikštelių.

Paskaičiuota, kad surinkti 1 toną padangų ir jas nugabenti į Akmenę vidutiniškai kainuoja apie 200 litų.

Tai, kad vairuotojai turi mokėti už servisuose paliekamas senas padangas, byloja apie aplinkosaugą reglamentuojančių įstatymų spragas.

Vairuotojas, pirkdamas padangas, sumoka pakuotės mokestį. Jis įskaičiuotas į pardavimo kainą, nors nėra didelis: maždaug 2 litai už lengvojo automobilio padangą, 20 litų - už sunkvežimio padangą.

Pakuotės (taršos) mokestį - 330 litų už toną padangų - valstybei turėtų mokėti padangų importuotojai. Tačiau nuo tokio mokesčio juos atleidžia pažymos, liudijančios apie surinktų ir perdirbtų padangų kiekį.

Kiek iš tikrųjų per metus perdirbama padangų, tikslių duomenų nėra. Mat padangų perdirbimo procesas Lietuvoje - vis dar nekontroliuojamas.

Aplinkos ministerijos duomenimis, per metus Lietuvoje sunaudojama apie 14-16 tūkst. tonų padangų. „Akmenės cemento“ krosnyse per metus sudeginama apie 9000 tonų padangų: padangos jose naudojamos kaip kuras. „Įdiegiant padangų utilizavimo technologiją, ypatingas dėmesys buvo skiriamas sudeginamų padangų apskaitai.

Kiekviena jų, prieš įkrentant į krosnį, yra pasveriama, o duomenis fiksuoja kompiuteris. Todėl bet koks tikrintojas bet kuriuo metu gali kilogramų tikslumu sužinoti sudegintų padangų kiekį“, - sakė bendrovės „Akmenės cementas“ generalinis direktorius Artūras Zaremba.

Padangų perdirbimu (smulkinimu iki miltų) besiverčianti Šiaulių bendrovė„Metaloidas“ teigia per metus gumos miltais paverčianti apie 11 tūkst. tonų padangų.

Zarasuose veikianti bendrovė „Torgita“ taip pat smulkina padangas iki gumos miltų: ji deklaruoja per metus susmulkinsianti apie 5 tūkst. tonų padangų.

Padangų perdirbimu užsiimančių įmonių pateiktus duomenis palyginus su Aplinkos ministerijos duomenimis, atrodytų, kad bet kur išmėtytų, bešeimininkių padangų neturėtų būti likę nė kvapo.

Tačiau jų - pilna. Tad klausimas, ar įmonės tikrai surenka ir perdirba tiek padangų, kiek deklaruoja, vis dar neturi atsakymo.

Pasak cemento gamybos bendrovės „Akmenės cementas“ generalinio direktoriaus A.Zarembos, per metus apie 6-8 proc. iškastinio kuro - akmens anglies - įmonė pakeičia naudotomis padangomis. „Akmenės cementas“ netinkamas naudoti padangas pradėjo utilizuoti 2006-ųjų balandį. Per puspenktų metų gamyklos krosnyse buvo sudeginta apie 35 tūkst. tonų netinkamų naudoti padangų. „Planuojame, kad tuomet, kai įdiegsime sausą gamybos būdą, per valandą gamyklos krosnyse bus sudeginama iki 2 tonų atliekų, o per metus, be kitų atliekų, - 16 tūks. tonų padangų“, - sakė A.Zaremba.

„Akmenės cementas“ yra investavęs dešimtis milijonų litų į specialias krosnis ir filtrus, neutralizuojančius padangų deginimo metu išsiskiriančias nuodingas medžiagas. „Deginant atliekas galima taupyti kurą, tuo pačiu ir sumažinti anglies dioksido (šiltnamio dujų) bei kitų dujinių teršalų junginių išmetimą į atmosferą“, - kalbėjo A.Zaremba.

Cemento gamyklų privalumas yra tas, kad deginant jų krosnyse padangas jokių pavojingų atliekų nesusidaro.

Pavyzdžiui, klinkerio (cemento pusfabrikačio) krosnyse degimo procesas vyksta 1600-2000 laipsnių karštyje. Tokioje temperatūroje organiniai junginiai visiškai suyra.

Klinkerio degimo ir žaliavų paruošimo specifika nulemia ir tai, kad nebūna palankių sąlygų teršalams, - dioksinams susidaryti.

Kiekvieno krosnies apsisukimo metu per sumontuotą lataką naudotos padangos paduodamos į sukamąją krosnį. Šioje krosnyje padangos pilnai sudega.

Degdamos jos išskiria šilumos kiekį, kuris panaudojamas žaliavų įkrovai paruošti. Nedegančios padangų dalys, t.y. metalo kordas, patekęs kartu su įkrova į sukepimo zoną, iš dalies išsilydo ir patenka į klinkerio sudėtį.

Nuo pat 2006-ųjų, kai „Akmenės cementas“ pradėjo utilizuoti padangas, įmonė nuolat stengiasi prisidėti sprendžiant įvairias ekologines problemas.

2008 metais „Akmenės cementas“ savo sąskaita išvežė ir sudegino 2,2 tūkst. tonų padangų iš Trakų rajono Žaizdrių kaime esančios nenaudojamų padangų saugyklos, kurioje 2002 metais buvo kilęs didžiulis gaisras.

Tai įmonei kainavo apie 300 tūstančių litų.

2010 metais įmonė prisidėjo prie akcijos „Darom“ ir apie 300 tonų akcijos metu gyventojų surinktų padangų savo lėšomis suvežė į gamyklą ir sudegino.

Bendrovė „Akmenės cementas“, 2006-2007 metais laimėjusi Aplinkos ministerijos skelbtą konkursą, sunaikino apie 6000 tonų padangų, surinktų iš daugiau kaip 40 savivaldybių.

Nuo 2008 metų bendrovė iš savivaldybių ir regioninių atliekų tvarkymo centrų padangas priima nemokamai.

Šiemet įmonė pradėjo nemokamai priimti padangas iš visų ūkio subjektų ir fizinių asmenų. „Akmenės cementas“ išrašo Aplinkos ministerijos patvirtintas pažymas apie apmokestinamųjų gaminių ar pakuotės atliekų panaudojimą, kuriomis remiantis įmonės yra atleidžiamos nuo pakuotės (gaminio) mokesčio.

Siekiant paskatinti importuotojus netinkamas naudoti padangas surinkti ir atgabenti sunaikinti, pažymos už atgabentas padangas importuotojams išrašomos nemokamai.

Aidas Juozapaitis, Aplinkos ministerijos Ekonomikos skyriaus vyriausiasis specialistas: „Lietuvoje galioja tvarka, pagal kurią padangų importuotojai turi mokėti valstybės nustatytą pakuotės mokestį arba surinkti ir perdirbti 80 proc. importuoto padangų kiekio.

Mokesčiu už aplinkos teršimą yra apmokestinamos visos (naujos, restauruotos, naudotos) padangos, taip pat automobilių filtrai, amortizatoriai, akumuliatoriai ir galvaniniai elementai.

Šis mokestis mokamas tik už į Lietuvos vidaus rinką išleistus apmokestinamuosius gaminius. Jis nemokamas, jei šie gaminiai išvežami iš Lietuvos.

Nuo mokesčio atleidžiamos įmonės, jei jos atlieka Vyriausybės nustatytas atliekų tvarkymo užduotis: sutvarko tam tikrą numatytą atliekų kiekį.

Atliekų perdirbimo (užduoties įvykdymo) faktą patvirtina nustatytos formos pažyma, kurią išrašo atliekas sutvarkiusi perdirbimo įmonė“.

Raminta Radavičienė, Aplinkos ministerijos Atliekų valdymo skyriaus vedėja: „Šiuo metu sudėvėtas padangas įpareigoti priimti autoservisai.

Savivaldybės yra atsakingos už gyventojams teikiamas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas. Todėl jos privalo įrengti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, į kurias gyventojai gali atgabenti įvairių atliekų, taip pat - ir padangų.

Ministerija yra parengusi Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimų. Juose numatyta ir prievolė padangų platintojams (pardavėjams). Jie turės nemokamai priimti tų vartotojų atiduodamas padangas, kurie pirks tą patį kiekį naujų padangų ir - tam pačiam automobiliui.

Priimtas padangas pardavėjai privalės perduoti atliekų tvarkytojui.

Šiame pakeitimo projekte taip pat siūloma nustatyti prievolę padangų gamintojams ir importuotojams. Jie atliekas tvarkančiai įmonei turės sumokėti naudotų padangų surinkimo, saugojimo ir vežimo išlaidas.

Parengtas projektas šį mėnesį bus teikiamas Vyriausybei“.