Aplinka - ne mažiau svarbi už namo sienas

Architekto Algimanto Kančo sukurtas įvykdytas projektas yra vienas geriausių pavyzdžių Lietuvoje, kaip turėtų atrodyti gyvenamasis kvartalas - miestelis mieste.

Tai ne daugiabučiai, skirti vidutines pajamas gaunančioms šeimoms. Bet ir ne individualūs namai labiau pasiturintiems. Tai - ir viena, ir kita.

Tokios gyvenamosios aplinkos daugiau niekur nerasite. Du švarūs tvenkiniai, didžiulės žalios erdvės, augalai ir skulptūros - tai, ką svajotų turėti kiekvienas nuosavame kieme.

Ne blogesnis pavyzdys Vilniuje - naujas „Swedbank“ administracinis pastatas, kviečiantis pasilipėti į terasą bei pasigrožėti miesto vaizdais.

Banko vadovams ir architektui Audriui Ambrasui pavyko sukurti tokį pastatą, kuris iš tiesų būtų patogus ne tik klientams, bet ir visiems miestiečiams.

Gal tik žmonėms dar kartais pritrūksta drąsos pasiduoti terasos traukai, nes iki šiol tai nebuvo įprasta.

Vis daugiau nekilnojamojo turto plėtotojų supranta, kad laikai, kai žmonės mato tik kvadratinius metrus ir kainą, praeis. Tuomet jie apsižvalgys, kur gyvena.

Daug namų pastačiusi bendrovė „Hanner“ visuomet galvojo apie tai, kaip čia jausis gyventojai. „Bajorų kalvų“ gyvenvietėje naujakuriai iki šiol mėgaujasi ne tik medžiais apaugusiu kalneliu ir įspūdingo dydžio akmeniu, bet ir fontanu.

Panašiai atrodo ir „Gudelių šilo“ gyvenvietė - daugiabučių namų apsuptame tarsi uždarame kieme nėra vienos nė vienam automobiliui - tai gyventojų teritorija.

Vieni geriausių darnios plėtros pavyzdžių - senieji Vilniaus gyvenamieji rajonai - Lazdynai, Justiniškės, Karoliniškės.

Sakysite, nieko ten gero - seni kiauri namai ir automobiliais užkišti kiemai. Taip - pastatų, skaičiuojančių ne pirmą dešimtį metų, būklė yra apgailėtina.

Tačiau pažiūrėkite, kiek ten žalių medžių, kokios viešosios erdvės prie traukos centrų - parduotuvių. Ir kiekvienam gyventojui artimiausią visuomeninio transporto stotelę, parduotuvę, mokyklą ar vaikų darželį patogu pasiekti pėsčiomis.

Kiemai pakankamai erdvūs įvertinus tai, kiek automobilių važinėjo gatvėmis, kai šie rajonai buvo ką tik pastatyti.

Džiugina miesto gyventojus „Miestas gali būti ekologiškas tik laikydamasis darnios plėtros principų. Apskritai miestas yra gyvas ir labai sudėtingas organizmas, bet daugelio dalykų, kurie lemia darnią plėtrą, gyventojai nemato.

O viešosios erdvės - gyvenamoji aplinka - yra viena darnios plėtros krypčių, kurią žmonės akivaizdžiausiai mato. Kai aplinka yra estetiška, tuomet ir žmonės - laimingesni.

Jie mieliau bendrauja, buriasi į darnias bendruomenes. Visa tai turi didelės įtakos žmogaus gyvenimo kokybei“, - aiškino Darnios plėtros akademijos įkūrėja Dalia Bardauskienė.

Darnios plėtros akademija šiemet pirmą kartą surengė geriausių šalyje viešųjų erdvių konkursą.

Jame ypač aktyviai dalyvauja mažesni miesteliai. Ir nenuostabu, nes ten viena gražiai sutvarkyta viešoji erdvė gali tapti kone pagrindiniu viso miesto akcentu.

Pasigenda bendradarbiavimo „Iš tiesų, tuo metu, kai įgyvendinome Fredos miestelio projektą, ten galėjome pastatyti dvigubai daugiau namų.

Tačiau mes ne pirmą dieną dirbame ir tikimės, kad dirbsime dar ilgai, todėl į projektą žiūrėjome ilgalaikėje perspektyvoje - kokią jis sukuria pridėtinę vertę.

Galbūt todėl net ir dabar neturime didelių rūpesčių ten parduodami butus - jų paklausa yra normali ir kaina taip pat nėra labai kritusi. Žmonės vertina tą aplinką, kurią sukūrėme“, - aiškino „Baltic Realty Adviser“ valdybos pirmininkas Arvydas Žilevičius.

Anot jo, valdininkai kol kas niekaip neprisideda prie darnios plėtros skatinimo ir kartais netgi trukdo.

Jeigu verslininkai siūlo kartu sukurti naują infrastruktūrą, neretai miestų vadovai įtaria klastą. Esą tai vis tiek bus naudinga patiems verslininkams, bet ne miestui.

Tačiau D.Bardauskienė tvirtina, kad bet kuris naujas gyvenamasis namas ar bet koks kitas privatus statinys kartu yra ir viešas - jis tampa miesto dalimi, o jo gyventojai ir darbuotojai taip pat dalyvauja miesto gyvenime: naudojasi infrastruktūra, aplinka.

Pastatas tampa miesto aplinkos dalimi. Todėl tai turi vienodai rūpėti ir verslininkams, ir valdininkams.

Moko ir blogi pavyzdžiai „Gaila, tačiau per statybų piką dauguma verslininkų buvo apakinti kvadratinių metrų ir jų vertę apibrėžiančių sumų. Tą patį matė ir būsto pirkėjai. O apmaudžiausia, kad ir architektai šoko pagal šią dūdelę.

Architektūra, nauji pastatai mieste - tai ne šiaip koks paveikslas, kurį nukabinai, paslėpei ir visi pamiršo. Tie pastatai bus matomi labai ilgai ir jų nepaslėpsi“, - sakė architektas A.Kančas.

Tačiau, anot architekto, sunkmetis išėjo tik į gerą. Pirmiausia dėl to, kad pirkėjai atmerkė akis ir pinigus investuoja tik į to vertą būstą, o ne bet kokį. Be to, blogi pavyzdžiai irgi naudingi - žmonės pamatė, kas yra nedarni plėtra. „Projektuodami Fredos miestelį turėjome miesto mieste idėją - su įvairaus tipo ir kainos būstais, erdvių išplanavimu žaliosiomis zonomis, netgi vandeniu.

Todėl kvartale atsirado ir daugiabučių namų, kuriuose butai kainuoja pigiau, ir brangių individualių namų. Bet visi kvartalo gyventojai gali naudotis žaliosiomis erdvėmis, atsipūsti prie tvenkinio ir bendrauti. Siekėme sukurti demokratišką modelį ir sumažinti socialinę atskirtį.

Be to, nors čia daug skirtingų namų, juos vienija ta pati stilistika, ir kokybė. Matyti, kad tai - vienas ansamblis. Tokia turėtų būti darni plėtra“, - pasakojo A.Kančas.

Darnios plėtros akademija ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija kartu su partneriais - mokslo ir švietimo, valstybinėmis bei nevyriausybinėmis organizacijomis, paskelbė konkursą „Darni aplinka“.

Konkurse kviesti dalyvauti visi norintys - gyventojai, bendruomenės, verslo atstovai, miestų, miestelių ir gyvenviečių atstovai, visi kuriems rūpi estetiškai tvarkomos ir gyvos viešosios erdvės.

Ieškoma geriausių miestų, miestelių ar gyvenviečių viešųjų erdvių; Gyvenamųjų kvartalų bendruomenių kiemų; Estetiška aplinka prie visuomeninių, komercinių, administracinių pastatų; Gatvių su žaliosiomis zonomis, dviračių ir pėsčiųjų takais.

Viešosios vertinamos atsižvelgiant į apželdinimo kokybę, mažosios architektūros detales, priežiūrą.

Geriausiuosius rinks speciali komisija, kurią sudaro atstovai iš Aplinkos ministerijos, Lietuvos Architektų sąjungos, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos, Nacionalinės vartotojų konfederacijos, žiniasklaidos priemonių, taip pat Darnios plėtros akademijos ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos.

Nugalėtojai bus paskelbti rugsėjo pabaigoje Vilniuje prasidėsiančios parodos „Miestas ir nekilnojamasis turtas“ metu.

LNTPA konkurso „Už darnią plėtrą“ nugalėtojai gyvenamosios statybos kategorijoje.

2007 m.: „Vilmesta“ gyvenamųjų namų kvartalas sostinės Pilaitės rajone.

2008 m.: „YIT Kaustos“ gyvenamųjų namų kvartalas sostinės Raitininkų gatvėje Neries krantinėje.

A.Kančo studijos studijos projektuotas ir „Baltic Realty Advisor“ įgyvendintas Fredos miestelio projektas Kaune.

2009 m.: Mažaaukščių gyvenamųjų namų kvartalas „Santariškių namai“ Vilniuje.