Ekologija - ne revoliucija, o evoliucija

„Turime jau apie penkiolika įmonių ir dvi aukštąsias mokyklas. Nors registruoti klasterio formaliai nebūtina, jau turime įstatus ir rengiamės jį įteisinti kitą savaitę“, - sakė vienas šio projekto iniciatorių, judėjimo „Eko banga“ vienas vadovų Vytautas Ratkevičius.

Pagrindinė klasterio užduotis bus spręsti su aplinka susijusias problemas kompleksiškai, vadovaujantis vadinamosios „giliosios ekologijos“ (angl. „deep ecology“) principais. „Žmogus turi gyventi harmoningai - tiek su aplinka, tiek su pačiu savimi. Tačiau mes neskatiname ekologinės revoliucijos, kaip elgiasi kai kurie radikalūs žaliųjų judėjimai, raginantys atsisakyti visko, kas aplinkai daro bent kokią neigiamą įtaką.

Mūsų kelias - evoliucija. Neraginame nurašyti iki šiol naudojamų technologijų. Pavyzdžiui, automobilių. Tačiau jei atsirado proga juos pakeisti švaresniais - taip ir reikia daryti. Tas pats ir su kitomis technologijomis“, - dėstė V.Ratkevičius.

Visuomenės švietimas, tyrimai - tokia veikla numatyta klasterio programoje. Tačiau paprastiems žmonėms visuomet įdomiau tie dalykai, kuriuos galima pačiupinėti rankomis ar bent apžiūrėti.

Todėl yra ir konkrečių projektų. Pavyzdžiui, kuriama nitratų matuoklė, padėsianti nustatyti teršalų kiekį maisto produktuose.

O turbūt vienas ambicingiausių projektų - elektromobilis. Teisingiau, sprendimai, kaip jį būtų galima lengviau kurti ir tobulinti.

Atrodytų, lietuvių šiuo išradimu nelabai nustebinsi. Juk elektromobilius jau gamina ne viena pasaulinė korporacija, kada jų plūstelės į mūsų šalį - tik laiko klausimas. Kita vertus, nagingi meistrai savo garažuose jau yra sukonstravę ne vieną panašų aparatą.

Tačiau vienas iš žaliųjų judėjimo aktyvistų architektas Justas Ingelevičius įsitikinęs, kad elektromobilio kūrimas gali būti nesibaigiantis procesas.

- Esate pateikę įdomią idėją, kaip tobulinti elektromobilius. Kuo ji ypatinga?

- Pagal mano siūlymus, elektromobilį galima kurti atvirojo kodo principu. Taip, kaip veikia kai kurios kompiuterių programos: žmonės jas tobulina patys, naujausiais atradimais dalijasi su kitais, nieko neslėpdami. Veikimas panašus kaip interneto enciklop edijos„Wikipedia“.

Be to, atvirojo kodo koncepcija nereikalauja, kad visos projekto dalys būtų atviros visiems. Tokiame automobilyje gali būti ir vadinamųjų uždarų komponentų. Tačiau svarbiausia, kad pati koncepcija, projekto„griaučiai“ būtų prieinami visiems.

Tačiau pirmiausia reikalingi įrankiai. Ne grąžtai, replės, staklės, o modeliavimo įrankiai.

Tačiau tam galima kuo puikiausiai pasinaudoti jau veikiančia atvirojo kodo programa „Blender“, kuri naudojama trimačiams filmams kurti. Su ja projektuojama filmų erdvė - namai, aplinka, visa kita. Kodėl negalima būtų to pritaikyti automobiliams projektuoti?

- Nemanau. Jau yra atvirojo kodo principu kuriamų elektromobilių -„Oskar“, „River“. Tikrai nesijaučiame išradę ką nors naujo, tai jau vyksta. Tačiau kuo daugiau žmonių prisidės prie šių projektų, tuo geriau ir lengviau juos bus galima įgyvendinti.

Tai turi būti komandinis darbas, paremtas intelektu. Jame dalyvautų bendruomenė, kuri kurtų automobilius, nedarančius žalos nei žmonėms, nei aplinkai. Būtent dėl to atvirojo kodo principas pats savaime yra ekologiškas.

- Tačiau elektromobiliai jau gaminami! Kam iš naujo juos išradinėti? Kita vertus, Lietuvoje sukonstruota tokia mašina vargu ar bus pigesnė, nei išleista didžiųjų automobilių korporacijų?

- Taip. Tačiau yra kitų niuansų. Kurdami savo šalyje elektromobilius pagal atvirojo kodo principą niekuomet nepakonkuruosime, pavyzdžiui, su Kinija, kuri juos gali kepti vieną po kito, dešimtimis tūkstančių. Bet net ir gamindami kelias mašinas, mes sukursime darbo vietų savo aplinkoje.

Be to, ne viską lemia kaina. Serijiniu būdu pagamintas elektromobilis bus pigesnis, tačiau skirtas masiniam vartotojui, neatsižvelgiant į aplinką, klimatą, kiekvieno asmens poreikius. Tuo tarpu pagal atvirojo kodo sistemą galima sukonstruoti tai, ko reikia konkrečiam žmogui.