Kompiuteriai naudoja elektros energiją - tai žinoma visiems. Tarnybinės
stotys - taip pat.
Apskaičiuota, kad informacinių technologijų ir komunikacijų verslui
tenka du procentai viso pasaulyje į aplinką išmetamo anglies dvideginio.
Regis, ne itin daug. Tačiau sutaupyti aplinkos sąskaita galima ir čia.
Pavyzdžiui, Vokietijoje per dieną interneto paieškos sistemose paliekama
apie 200 mln. užklausų. Tam sunaudojama tiek energijos, kad į aplinką
patenka apie 2 tūkst. tonų anglies dvideginio - maždaug tiek pat, kiek
per dieną išmeta vidutinis miestas, turintis 66 tūkst. gyventojų.
Visame pasaulyje net keturiolika vidutinio dydžio elektrinių
nenutrūkstamai veikia tam, kad energija būtų aprūpintos paieškos
sistemos ir jų tarnybinės stotys, kurioms vėsinti sunaudojama labai daug
elektros.
Todėl kai kurie interneto ir ekologijos entuziastai jau siūlo
alternatyvas „Google“ ir kitoms populiarioms paieškos sistemoms.
„Ecosearch“, „Forestle“, „Ecosia“, „Greenseng“ - tai tik keli
pavadinimai iš jau veikiančių vadinamųjų žalių paieškos sistemų sąrašo.
Kuo jos skiriasi nuo įprastų? Iš pirmo žvilgsnio - mažai kuo. Tik
įvedus populiarius žodžius čia pateikiamos rėmėjų nuorodos. Vartotojui
jas paspaudus, pinigai byra sistemos savininkams, o pastarieji yra
sudarę sutartis su aplinkosaugos organizacijomis, kurioms perveda dalį
pajamų.
Populiariausia už šiuos pinigus sodinti miškus ar išsaugoti jau esančias
girias.
Antai „Ecosia“ giriasi, kad vienu pelės paspaudimu išsaugoma 2
kvadratiniai metrai džiunglių. Tiesa, kol kas šių paieškos sistemų
populiarumas neprilygsta įprastinėms: ta pati „Ecosia“ skelbiasi
išsaugojusi tik 226 kvadratinius kilometrus džiunglių.
Tačiau naršyklės savininkai skelbia, kad viskas priklauso nuo pačių
interneto vartotojų. Mat „Ecosia“ Vokietijos interneto paieškų rinkoje
užima tik 0,1 proc. Jei jos dalis padidėtų bent iki 1 proc., per metus
būtų galima išsaugoti tiek miškų, kiek ploto užima tokia šalis, kaip
Šveicarija.