Švarinti gamtą skatina ir aludariai

Kaip pažymėjo Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas Rimantas Braziulis, pažangios mūsų šalies verslo įmonės žengia vakariečių pramintu taku. Tad tuo galima tik džiaugtis.

„Mes pastebime, kad vis daugiau šalies įmonių skelbia įvairias švarinimo, atliekų rūšiavimo, kitas aplinka tausoti skatinančias programas. Tai šaunu.

Kas Vakarų pasaulyje jau seniai tapo tradicija, Lietuvoje tik prasideda. Tačiau tokia iniciatyva džiugina“, - sakė R.Braziulis.

Lietuvos žaliųjų judėjimo lyderio teigimu, įvairiose šalies vietose trūksta konteinerių šiukšlėms. „Gerai, kad šią problemą bando spręsti verslas. Dar geriau būtų, jei prie to prisidėtų ir vietos valdžia“, - minėjo R.Braziulis.

Vieni pirmųjų vakarietišką iniciatyvą perėmusių „Utenos“ aludarių veiksmai neliko nepastebėti šalies gyventojų. „Utenos“ alaus daryklos pradėta ekologinė programa „Ežerų kraštas“ užsimojo visą Utenos regioną paversti ekologiškiausiu Lietuvoje.

Ekostotelės su konteineriais, pakrančių valymo iniciatyvos, ekologiškumas gamyboje - tai aludariai jau suvokia kaip šiuolaikiškos įmonės būtinybę.

Aludariai pastebėjo, kad gamtos prieglobsčiu besidžiaugiantys poilsiautojai palieka daugiausia šiukšlių. O dažniausiai poilsiautojai pasigenda šiukšlių konteinerių.

Deja, ne visi poilsiautojai įsimeta šiukšlių maišą į bagažinę ir vežasi namo. Todėl pakuotės, buteliai lieka paežerėse, miškuose.

Aludariai šiukšlių problemą nutarė išspręsti pastatydami 7 ekostoteles - konteinerius, kuriuose poilsiautojai gali palikti po iškylų susikaupusias šiukšles.

Rezultatai gerokai pranoko lūkesčius. Vasarą ši aludarių ekologinė iniciatyva išgelbėjo ežerais unikalų Lietuvos regioną nuo daugiau kaip pusantro tūkstančio kubinių metrų šiukšlių.

Poilsiautojų automobiliai stabtelėdavo Molėtų plente prie Luokesos ežero ir aikštelėje prie Molėtų observatorijos, Labanoro kelyje Mindūnuose ir Kaltanėnų sankryžoje, aikštelėje prie Ignalinos Ilgio ežero, šalia kelio Vilnius-Švenčionys ir bene gražiausioje Lietuvos paežerėje prie Alaušo ežero Sudeikiuose.

Iš Molėtų, Ignalinos, Švenčionių ir Utenos rajonuose įkurtų 7 šiukšlių surinkimo centrų birželio-rugpjūčio mėnesiais išvežta 1,6 tūkst. kubinių metrų šiukšlių.

Pasak aplinkosaugininkų, tiek šiukšlių vežant vienu metu prireiktų 26 didžiųjų sunkvežimių priekabų.

Panašų kiekį didelis miesto daugiabutis sukauptų tik per 5 metus. O ežerų krašto komunalininkai tokį kiekį šiukšlių ekostotelėse surinko per tris vasaros mėnesius. „Nesinori net galvoti, kad didžioji tų šiukšlių dalis būtų likusi paežerėse ar miškuose. Šis projektas yra labai reikalingas, todėl kitais metais planuojame jį tęsti“, - pasakojo bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ korporatyvinių reikalų direktorius Dainius Smailys.

Teko išvežti kasdien „Iš pradžių akcijos organizatoriai planavo iš šalia Molėtų plento įkurtų ekostotelių šiukšles vežti 2 kartus per savaitę. Trijuose punktuose pastatėme po 4 standartinius konteinerius.

Tačiau jau birželio gale įsitikinome, kad šiukšles būtina išvežti kasdien. Teko suktis sparčiai, kad rytais surinktume per vakarą paliktas šiukšles“, - pasakojo Vilhelmas Danielius Bimbiris, komunalinių paslaugų įmonės „Molėtų švara“ direktorius.

Kiekvieną savaitę iš trijų šalia Molėtų plente įkurtų ekostotelių būdavo išvežama po 80 ir daugiau kubinių metrų šiukšlių. Ne mažesni kiekiai kaupėsi ir dviejose ekostotelėse Švenčionių rajone. „Sėkmingas ekostotelių projektas įrodė, kad problema yra ne poilsiautojų kultūra, o sąlygų jiems elgtis tvarkingai stoka.

Valdžios institucijos turėtų pasimokyti iš tokių verslo iniciatyvų ir pagaliau diegti šiukšlių surinkimo poilsiavietėse sistemą“, - sakė Andrius Gaidamavičius, nevyriausybinės organizacijos „Labanoro klubas“ vadovas.

Iš pradžių akcijos rengėjai ekostotelėms įkurti ir prižiūrėti buvo numatę 80 tūkstančių litų biudžetą. Bet įsibėgėjus vasarai įsitikinta, kad iš stotelių išvežama kur kas daugiau šiukšlių, nei planuota. Todėl aludariai papildomai skyrė 30 tūkstančių litų. „Ekostotelės buvo naudojamos labai aktyviai - tai mus džiugina. Vadinasi, ežerų krašto poilsiautojai suprato šio projekto esmę ir jį palaikė.

Norime, kad visi „Utenos“ alaus vartotojai taptų ekologiško mąstymo ir elgesio propaguotojais, nes vykdome savo veiklą unikaliame krašte - apylinkėse suskaičiavome daugiau kaip 1000 ežerų.

Alus - vienas paskutinių šiuolaikinės pramonės gaminių, kuriam virti naudojamos tik natūralios sudedamosios dalys, todėl mums svarbu, kad mus supanti gamta būtų kuo švaresnė“, - teigė D.Smailys.

Įrengdami ekostoteles ir jas prižiūrėdami aludariai bendradarbiavo su vietos seniūnijomis, savivalda, komunalinėmis įmonėmis, konsultavosi su aplinkosaugininkais.

Ekologines idėjas „Utenos“ aludariai pritaiko ir gamybos procese. Pavyzdžiui, bendrovė numatė sumažinti gamybos atliekų kiekį, energijos suvartojimą. „Rudenį pradėsime ir produkcijos pakavimo medžiagų bei jų atliekų mažinimo programą. Sieksime sumažinti pakuotei naudojamų medžiagų (popieriaus ir plastiko plėvelės) kiekį.

Įdiegę šią taupymo programą, sunaudosime iki 16 tonų mažiau popieriaus ir 4 tonomis mažiau plastiko plėvelės“, - pridūrė „Utenos“ alaus daryklos gamybos vadovas Eugenijus Petrošius.

Ekostotelės - ne vienintelė aludarių akcija. Vos keliolika kilometrų nuo Aukštaitijos nacionalinio parko ribos įsikūrusi „Utenos“ alaus darykla šią vasarą iškylautojams dalijo suyrančius šiukšlių maišelius, rengė ekologinį įmonės darbuotojų žygį baidarėmis, įmonėje diegė aplinkosauginę gamybos programą.

150 bendrovės darbuotojų sėdo į baidares ir plaukdami upėmis pakrantėse rinko šiukšles.

Dalis darbuotojų šiukšles rinko ir kitose apylinkių vietose.

Ekologinio žygio dalyviams talkino Aukštaitijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojai.

Remia nuolat „Utenos“ alus jau nuo 2006 m. remia įvairias gamtosaugos iniciatyvas: tvarko Lietuvos ežerų pakrantes, populiariausiems paplūdimiams parūpina kokybiškų poilsio priemonių.

Nuo 2006 m. aplinkosaugos projektams paežerėse skirta per 400 tūkst. litų.

Aludariai viliasi, kad ekologiškomis idėjomis sudomins ne tik kitas bendroves, bet ir savo produkto vartotojus. Nes švaresnės aplinkos dairosi visi, tik ne visi stengiasi, kad ji tokia būtų visada.