Baltijos būklė žmonėms kelia nerimą

BNS, "lrytas.lt"

Šiais metais surengta sociologinė apklausa parodė, kad visų prie

Keisčiausia, kad nemaža dalis apklaustųjų mano negalintys prisidėti švarinant Baltijos jūrą.
Daugiau nuotraukų (1)
Apklausa parodė, kad labiausiai dėl Baltijos susirūpinę yra apie 50 procentų suomių, daugiau kaip ketvirtadalis švedų, estų, latvių - jie visi nurodė Baltijos jūros būklę „labai blogą“ arba „gana blogą“.
Per 9 tūkstančių Danijos, Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Suomijos ir Švedijos gyventojų apklausą (po 1000 iš kiekvienos šalies), kurią 2010 metų pavasarį atliko kompanija„BalticSurvey“, norėta ištirti, kaip gyventojai naudojasi jūra laisvalaikiu ir kaip ją vertina, pranešė Stokholmo aplinkos instituto centras Taline.
Apklausa atskleidė, kad beveik 80 proc. Baltijos jūros pakrantėje esančių valstybių gyventojų savo laisvalaikį praleidžia prie Baltijos jūros, daugiausia, per atostogas, maudydamiesi ir degindamiesi saulėje, vaikščiodami pakrante ar rengdami iškylas. Daugiausia laisvo laiko prie jūros praleidžia danai, suomiai ir švedai.
Dėl Baltijos jūros ekologijos labiausiai susirūpinę suomiai, estai, rusai ir švedai. Septyniose iš devynių šalių Baltijos ekologija buvo nurodyta kaip vienas iš trijų svarbiausių gamtos apsaugos klausimų jų valstybėms.
Didžiausią rūpestį kelia šiukšlės, sunkieji metalai ir kitos pavojingos jūrai medžiagos, kasdieniai mažesni ar didesni naftos išsiliejimai, žala augalija ir gyvūnijai ir dumblių žydėjimas, sakė tyrinėtoja Heini Ahtiainen iš Helsinkio.
Estijos gyventojams daug nerimo kelia jūros dugne esančioms minos ir cheminiai ginklai.
Dauguma respondentų mano, kad teršėjai turi už tai atlyginti, o Baltijos ekologinę būklę pagerintų didelės rinkliavos iš atskirų asmenų ir įmonių. 66 proc. estų pritaria tokioms priemonėms.
Nė vienoje šalių, išskyrus Lenkiją ir Švediją, dauguma respondentų nesutiko su tuo, kad jie asmeniškai įtakoja Baltijos jūros ekologiją.
Dauguma Lenkijos ir Švedijos respondentų sutiko su tuo, kad kiekvienas gali prisidėti prie Baltijos jūros ekologinės padėties gerinimo. Kitose šalyse tam pritarė nuo 17 iki 37 proc. respondentų. Estijoje taip mano 37, Lietuvoje 18, Latvijoje 17 proc. respondentų, ir tai žymiai mažiau nei Švedijoje ir Lenkijoje (atitinkamai 55 ir 68 proc.).

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.