Tačiau ar pirmiausia veiksmų turi imtis valdžia, ar kiekvienas žmogus?
Toks klausimas jau senokai domina mokslininkus.
Dar praėjusiojo amžiaus aštuntajame dešimtmetyje pradėtas tyrinėti
atskirų individų ekonominis elgesys. Dabar norima šių tyrimų rezultatus
pritaikyti nagrinėjant žmonių indėlį į kovą su klimato kaita.
Nuveikia pernelyg mažai
Pasirodo, dažniausiai apsiribojama pavieniais veiksmais. Pavyzdžiui,
senos elektros lemputės pakeičiamos taupesnėmis. Arba imamos rūšiuoti
šiukšlės.
Nors būtų galima nuveikti ir daugiau, žmonės paprastai ties tuo sustoja.
Anot mokslininkų, padarę porą darbų jie nebenori kelti sau didesnių
užduočių, nes nerimas dėl klimato kaitos sumažėja.
„Ką nors smulkaus savo gyvenime pakeitęs žmogus pasijunta komfortiškai
ir toliau vadovaujasi kitais prioritetais. Mūsų tikslas - įtikinti
žmoniją, kad atsakomybę už aplinką reikia jausti nuolat“, - sakė
Niujorko Kolumbijos universiteto ekonominės psichologijos specialistė
Elke Weber.
Anot jos, žmones sunkiausia įtikinti, kad vietoj didelio automobilio
galima važinėti mažesniu ir taupesniu. Kad išeinant iš namų pravartu
išjungti visus prietaisus, net ir veikiančius budėjimo režimu.
Mat klimato pokyčiai, nors ir neramina visuomenę, laikomi tolimos
ateities perspektyva. O juk, kaip rodo tyrimai, žmogus mieliau linkęs
gauti 100 litų dabar, nei 200 litų po poros metų.
Padėjo lyginimas su kaimynais
Tačiau elgesys pasikeičia, jei pavyzdį ima rodyti kaimynai. JAV
Kalifornijos valstybinio universiteto tyrėjai San Marko miestelio
gyventojams kas mėnesį skelbė, kiek elektros buvo sunaudota visuose
namuose.
Pastebėta, kad jei kaimynas gavo mažesnę sąskaitą, kitą mėnesį
aplinkiniuose namuose irgi imta taupyti energiją. Tai įrodė, kad kovai
su klimato kaita žmonėms kartais reikia labai nedidelio postūmio.
Šią idėja pasigavo programinės įrangos kūrėja „Opower“, teikianti
paslaugas kai kurioms JAV energijos tiekimo bendrovėms. Jos irgi ėmė
pranešinėti klientams, kiek elektros sunaudoja kaimynai.
Įdiegus šią naujovę, vartojimas sumažėjo apie 2 proc. Galbūt ir nedaug,
tačiau visvien tai byloja apie pasikeitusį žmonių elgesį.
Tiesa, didžiausias vartojimo mažėjimas užfiksuotas tomis dienomis, kai
būdavo išsiunčiamos sąskaitos ir palyginimai su kaimynais. Vėliau
elektros paklausa vėl pasiekdavo įprastą ribą.
„Tai susiję su žmonių psichologija: laikui bėgant dėmesys atbunka, todėl
reikia nuolat jį skatinti“, - sakė Niujorko universiteto ekonomistas
Huntas Allcottas.
Veikia per bendruomenes
Vis dėlto tokie veiksmai pasaulį kažin ar išgelbės. Reikia kažko
daugiau. Mokslininkų nuomone, žmonių elgesį galima paveikti per kainas.
Juk Europoje visi važinėja mažesniais automobiliais nei Amerikoje tik
dėl to, kad benzinas čia brangesnis.
Kiti tyrėjai siūlo kovai su klimato kaita nuteikinėti ne atskirus
individus, o jų grupes.
Pavyzdžiui, JAV labai sėkmingai vykdoma aplinkos tausojimo programa
konservatyvių krikščionių bendruomenėse. Juk net ir Biblijoje yra
pasakyta, kad Kūrėjas žmogui patikėjo Žemę su visais tvariniais, tad
būtent žmogus už ją atsakingas.