Tuo metu, kai Meksikos mieste Kankune politinės diskusijos dėl klimato
kaitos vėl grįžta į didžiąją tarptautinę politinę areną, grupė
okeanografų, ekologų, biologų, fizikų moderniausios įrangos
prifarširuotu buriniu laivu „Tara“ keliauja aplink pasaulį, siekdami
priartėti prie jūrų gelmėse slypinčios klimato šerdies paslapties.
Mikroskopiniai vandenynų organizmai dėl fotosintezės veikia kaip
milžiniška deguonies pompa, taip pat siurbia anglies dvideginį iš
atmosferos.
Tačiau vandenynų ekosistemos yra vienos mažiausiai ištirtų
okeanografijos sričių. Tuo pačiu nėra žinoma, kiek jas veikia tarša,
vandenynų rūgštėjimas.
Mokslininkai aiškina, jog šios mikroskopinės ekosistemos svarbios
kiekvienam mūsų, nes nuo to, kaip jos jaučiasi, priklauso, ar švariu oru
kiekvienas mūsų kvėpuojame.
Apie klimato kaitą ir mikroskopinius vandenynų gyventojus naujienų
agentūros ELTA korespondentė D.Lenkauskaitė kalbėjosi su „Taros“ jūrų
biologu dr. Ch.Bowleriu.
- Prasidedant Kankuno susitikimui, kovos su klimato kaita klausimas vėl grįžta į politinių, mokslinių diskusijų epicentrą. Kokius pokyčius, nulemtus žmogaus veiklos, pastebite savo tyrimuose? Kiek jie lemia globalią klimato sistemą?
- Dar per anksti sakyti, kad mūsų ekspedicija tai išaiškino. Iš esmės
mūsų analizės net nėra pats geriausias būdas atsakyti į šiuos klausimus,
nes mes tiesiog renkame informaciją apie gyvenimą vandenyne XXI amžiaus
pradžioje. Tačiau mes negalime pasakyti, kaip jis pasikeitė per
pastaruosius 100 metų, nes niekas to iki šiol nedarė.
Taigi mes ketiname sukurti tarsi laiko atskaitos tašką, kuriuo kiti
mokslininkai galės naudotis ateityje lygindami rezultatus. Geriausias
būdas atsakyti į šiuos klausimus yra toje pačioje vietoje daugelį metų,
netgi dešimtmečių, atlikinėti tyrimus.
Tai yra daroma maždaug dešimtyje pasaulio vietų, turbūt žymiausiuos jų
yra Bermuduose ir Havajuose. Kiekvieną mėnesį nuo 1980-ųjų ten
atliekami tyrimai labai aiškiai rodo, kad vandenynai rūgštėja.
„Tara“ ekspedicijos metu akivaizdžiai pamatėme, kad vandenynuose yra
daugybė plastiko ir visokių kitokių šiukšlių. Mes ketiname specialiu
metodu pradėti matuoti plastiko kiekį vandenyse, kuriuose plaukiojame.
- Savo projekto metu tiriate planktoną ir kitus mikroskopinius jūrų gyvius. Kodėl yra svarbu tai daryti? Kiek šis mikroskopinis jūrų pasaulis jau yra pažįstamas?
- Tai svarbu, nes ekosistemos gamina pusę deguonies, kuriuo mes
kvėpuojame, tai yra žuvų ir jūrų žinduolių maisto grandinės pagrindas ir
tai - svarbiausia vieta, kur anglies dioksidas yra pašalinamas iš
atmosferos ir saugomas labai ilgą laiką.
Mes dabar turime tik pagrindinius duomenis apie šias ekosistemas, tačiau
mes nežinome detalių, nežinome, kaip jos skiriasi skirtingose pasaulio
vietose. Mes atpažįstame tik labai nedidelę dalį mikroskopinių
organizmų, kurie gyvena tose bendruomenėse.
- Kaip pokyčiai ten gali paveikti kiekvieną mūsų?
- Pasikeitimai planktono ekosistemose reiškia pokyčius, kiek deguonies
mes turime kvėpuoti, kiek ir kokio maisto turi žuvys, kiek anglies
dioksido gali būti paimta iš atmosferos ir saugoma vandenynuose.
- Kaip manote, ar žmogus gali sustabdyti jau vykstančius neigiamus procesus? Koks scenarijus galėtų būti, jei nebus imtasi veiksmų prieš klimato kaitą?
- Mes turime dar kartą išmokti, kaip perdirbti panaudotas atliekas ir
naudotis atsinaujinančiais energijos šaltiniais. Tačiau yra reikalingi
ir dideli projektai, nes mes labai pakenkėme savo planetai per
pastaruosius 200 metų.
Tad mums reikia strategijų, kaip šias Žemės žaizdas, kurias padarėme,
užgydyti. Tai reiškia, pavyzdžiui, didelius geoinžinerijos ar
bioinžinerijos projektus, nukreiptus į anglies dioksido kiekio mažinimą
atmosferoje. Niekas nenori to daryti, bet aš nemanau, kad turime daug
pasirinkimo galimybių.
- Atrodo, kad laukia ilgi ir nelengvi debatai dėl naujos teisiškai įpareigojančios sutarties, pakeisiančios Kioto protokolą. Rezultato šįmet nebesitikima. Ką ekosistemoms reiškia metai be konkrečių veiksmų, kurie pakeistų dabartinę situaciją?
- Kuo ilgiau delsime reaguoti, tuo daugiau ekosistemų pasikeis ir tuo
daugiau bus padaryta žalos, kurios nebebus įmanoma ištaisyti. Kadangi
mūsų planetos biologija daugybe įvairiausių būdų įveikia klimatą, viskas
tiesiog blogės, kol nesiimsime veiksmų to pakeisti.