Japonijos korporacija „Shimizu“ užsimojo sukurti plaukiojančius miestus.
Anot projektuotojų, jie galėtų plūduriuoti Ramiajame vandenyne,
primindami didžiules vandens lelijas.
„Green Float“ pavadinti miestai turėtų būti kaip atskiros dirbtinės
salos, kiekviena - kilometro skersmens. Sala, kurioje tilptų nuo 10 iki
50 tūkst. gyventojų, vandenyne galėtų kursuoti atskirai. Kelioms iš jų
susijungus specialiais įrenginiais, galima s uformuoti didmiestį, o
susijungus keliems didmiesčiams - ištisą valstybę.
Planuojama kiekvienos salos centre pastatyti dangoraižį, kuriame ir
įsikurtų didžioji dalis jos gyventojų. Aplink jį turėtų būti laukai ir
miškai, kad žmonės galėtų savarankiškai prasimaitinti.
Tuo tarpu energiją šios salos išgauti tik iš atsinaujinančių šaltinių.
Japonų nuomone, tokius miestus galima statyti iš itin lengvų lydinių,
kurių didžiąją dalį sudarytų vandenynuose esantis magnis.
Kada toks projektas bus pradėtas perkelti iš brėžinių ir kompiuterinių
vizualizacijų į realybę, - nepranešama. To neskelbia ir rusai,
kuriantys panašią Nojaus arką, pavadintą „Kovcheg“.
Tai turėtų būti visiškai autonomiškas kupolo formos statinys, kuris,
pakilus vandens lygiui, galėtų ir plaukioti.
Planuojama, kad jis, kaip ir japonų „Green Float“, naudotų tik
atsinaujinančius energijos šaltinius. 30 metrų aukščio kupolo
gyventojams būtų įrengti ne tik būstai, bet ir žaidimų aikštelės,
poilsio zonos.
Žinoma, tokios vizijos kol kas susijusios su labai tolima ateitimi.
Tačiau kas gali paneigti, kad vėliau žmonija ims kraustytis būtent į
tokius miestus?
