Ekologinis turizmas - nesusikalbančių institucijų įkaitas

Lietuvos turizmo reikalus kuruojančios institucijos vos prieš metus tikino, kad ekologinis turizmas - ne šiaip poilsis natūralioje aplinkoje, kad jam keliama kur kas daugiau reikalavimų. Tačiau kokių, tiksliai nenurodė.

Akivaizdu, kad estai ir latviai žiūri daug paprasčiau. Tarkim, latviai siūlo ekologinio turizmo gerbėjams aplankyti Tervetės parką, pailsėti prie ežerų ar Baltijos pajūryje. Estai pirmenybę teikia Saremos saloms.

Tarptautinė ekologinio turizmo bendrija šią turizmo rūšį apibrėžia kaip pažintinį turizmą natūraliomis gamtos sąlygomis. „Mes neturime jokių griežtų reikalavimų šalims narėms. Tikime, kad kiekviena turi tai, kuo drąsiai gali didžiuotis. Tačiau priimame tik aktyvius narius“, - sakė šios organizacijos atstovas Ayako Ezaki.

Tiesa, bendrija siūlo sudaryti keliautojams galimybių prisiliesti prie kaimo gyvenimo: apsistoti sodyboje, patirti, ką reiškia sukti medų, kepti duoną krosnyje ar pamatyti, kaip spaudžiamas sūris.

Prieš kelerius metus atliktos apklausos duomenimis, 70 proc. prancūzų keliautų ekologinio turizmo kryptimis.

Pripažindami, kad tai įdomu, sveika, jie nurodė ir dar vieną argumentą - toks turizmas yra tiesiog madingas.

Į ekologinio turizmo traukinį šiemet ketina įšokti ir Rusija.

Iki šiol gamtos išsiilgusiems užsieniečiams siūlę aplankyti Sibiro platybes, rusai 2011-aisiais užsibrėžė pasauliui save pristatyti kaip ekologinio turizmo šalį. Tokį užmojį palaimino šios šalies vyriausybės vadovas Vladimiras Putinas.

Rusijos geografų draugija šį projektą vykdys drauge su kelionių bendrove„Inturist“: turizmo ekspertai įvertins jau esamus maršrutus, yra rengiami leidiniai užsienio kalbomis.

Patyręs keliautojas po Lietuvą Džeraldas Kauneckas nė nesusimąsto paklaustas, ar mūsų šalis tinkama ekologiniam turizmui plėtoti. Nė akimirkos nedvejodamas jis atsako - „taip“.

Jo atsakymas pagrįstas sava patirtimi. 33 metų vyras Lietuvą skersai išilgai išmaišė su kuprine ant pečių. „Senuosiuose mūsų kaimuose dar gyvena žmonių, galinčių parodyti, kaip sukamas medus, kepama duona.

Praėjusį savaitgalį buvau Marcinkonyse - žodžiais vietinių nuoširdumo neapsakysi. Man ekologinis turizmas - ne tik nesuniokota gamta, bet ir joje tūnanti dvasia“, - aiškino Dž.Kauneckas.

Keliautojas tikras, kad tai sugundytų ir ne vieną autentikos išsiilgusį užsienietį. Kad gamta traukia žmones, įrodo ir ne vienerius metus rengiami ekologiniai maratonai - jų metu dideli atstumai įveikiami pėsčiomis.

Tiesa, neslėpė Dž.Kauneckas, mūsų šalyje stinga informacijos: „Ir patys vargu ar žinome maršrutus, kuriais galima Lietuvoje keliauti. Ką jau kalbėti apie užsieniečius.“

Dž.Kauneckas savo kojomis išmėgino ne vieną maršrutą. Jam įstrigo Vilniaus apylinkėse besidriekiantis kelias Mickūnai-Taurijos upelis- Bezdonys.

Tie, kuriems norisi atokesnių vietų, gali žingsniuoti palei Meros, Sarios krantus, čia pat - Žeimenos intakai. Tik derėtų avėti tinkamus batus, mat gali tekti bristi per vandenį. „Smagus ir įdomus žygis per Rūdninkų girią: yra pelkių, buvęs karinis poligonas, naminukės varyklų. Galima keliauti nuo Kidarų stotelės iki Valkininkų ir grįžti traukiniu arba nuo Rūdninkų ir grįžti autobusu.

Ten pat galima eiti palei gana laukinę Visinčios upę“, - aiškino keliautojas.

Įsidėmėtinas, anot Dž.Kaunecko, šis maršrutas - Marcinkonys-Trikampio ežeras-Rudnelė-Skroblai-Kapiniškės-Margionys-Marcinkonys.

Dar vienas variantas - aplankyti kalvas. Šis maršrutas veda per Senasalį, Katatiškių kalną, Kalvius, Aukštoją, Juozapinę ir Medininkus.

Ūkio ministerijos Turizmo politikos skyriaus vedėja Lidija Bajarūnienė pripažino, kad Lietuva galėtų tapti puikia ekologinio turizmo šalimi. Tačiau kol kas, kad ir turėdami išteklių, tam tik rengiamės. „Reikia parengti gerą turizmo produktą, jį pristatyti ir parduoti tokį, kad atvykę turistai nenusiviltų“, - sakė L.Bajarūnienė.

Tuo tarpu Valstybinė saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorė Rūta Baškytė yra tikra, kad Lietuva jau dabar turi ką pasiūlyti turistams. Ir kad šalis, kaip ekologinio turizmo kryptis, būtų paklausi prekė atvykėliams.

Jos manymu, kad ekologinio turizmo kryptys būtų gerai žinomos, stinga institucijų bendradarbiavimo.

VSTT informaciją viešina savo erdvėje - Lietuvos ir užsienio saugomų teritorijų bazėse. „O su Valstybiniu turizmo departamentu mes neturime ryšio. Mūsų niekas nieko neklausia“, - sakė R.Baškytė.

Pasak R.Baškytės, valstybiniai parkai yra skirti ne tik gamtai saugoti, bet ir turistams lankytis - dažniausiai pėsčiomis arba dviračiais. Lietuvoje yra maršrutų, tinkamų keliauti valtimis ar įveikti žirgais. Turizmo žirgais idėją įgyvendina Kurtuvėnų regioninis parkas.

Belmonte ar Trakuose siūloma daugiau pramoginio turizmo paslaugų. „Lietuvoje yra pažintinio turizmo trasų, kuriomis galima keliauti ne vieną dieną. Yra vietų, kuriomis galima keliauti savaitę nesusiduriant su civilizacija.

Tačiau mes neturime leidinių, kuriuose aprašytos šios trasos. Neturime tam lėšų. O lenkai ir čekai leidžia tokias knygas. Ir mums reikėtų būti aktyvesniems“, - kalbėjo VSTT vadovė.

R.Baškytė tikisi, kad šiemet pavasarį Dzūkijos nacionalinis parkas su Čepkelių raistu bus įtrauktas į Europos parkų organizaciją „PAN parks“. Jos tikslas priartinti turistus prie gamtos. „PAN parks“ nariai įpareigoti skleisti informaciją ne tik apie savąjį, bet ir apie kitus parkus.

Artimiausiu metu įvertinti Dzūkijos nacionalinio parko atvyks šios organizacijos ekspertai.