Parduotuvių nuolaidų kortelės Lietuvoje - seniai nebe naujiena. Tačiau
ekologiškų prekių parduotuvėse tebuvo galima nebent nusiderėti kainą iš
pardavėjo.
Viena po kitos duris atveriančios mažos jaukios parduotuvės padiktavo
idėją sukurti bendrą nuolaidų kortelę „Svarainis“. Ji dar vadinama
sveikų bičiulių kortele.
„Kortelės idėja atėjo į galvą mūsų šeimai pradėjus gyventi sveikai“,
- prisipažino viena „Svarainio“ sumanytojų vilnietė Aurelija
Martiūnienė.
Sostinėje ji atranda vis daugiau naujų jaukių vietų. Jų reklamos
niekur nėra, tačiau geri atsiliepimai plinta greitai.
A.Martiūnienė su bendraminčiais nutarė, kad bendra nuolaidų kortelė,
galiojanti daugelyje mažų parduotuvių ar barų, būtų pats tinkamiausias
būdas populiarinti sveiką gyvenseną.
„Norime, kad ekologija nebūtų siejama su mada ar prabanga, o taptų
kiekvieno neabejingo žmogaus gyvenimo būdu. Ekologija - tai saikingas
vartojimas, o tai leidžia sutaupyti. Mitas, kad ekologiškai gyventi yra
brangu“, - įsitikinusi A.Martiūnienė.
„Svarainio“ turėtojai perka ekologiškus maisto produktus, pietauja
sveiko maisto restoranuose, įsigyja ekologišką kosmetiką, renkasi prekes
vaikams.
Lietuvoje jau veikia ekologiškos tekstilės, buities ir higienos pramonių
parduotuvės, natūralios medicinos centrai ir vaistinės, knygynai,
kuriose taip pat galima gauti nuolaidą
„Kai kurie žmonės sveikai pradeda gyventi tuomet, kai jiems gimsta
kūdikis“, - yra pastebėjusi pašnekovė.
Skeptikai mano, kad kai kurie verslininkai prisidengia ekologija, nors
sveiko gyvenimo vertybės jiems svetimos.
„Prieš įtraukdami naują partnerį kaskart rimtai pagalvojame, pasidomime
juo, paieškome atsiliepimų internete, kartais juos ir aplankome. Yra ir
tokių, kurių atsisakėme“, - pasakojo „Svarainio“ idėjos sumanytoja.
Net pati nuolaidų kortelė pagaminta iš bioplastiko, suyrančio žemėje
per trejus metus.
Dalį pelno, gauto pardavus korteles, entuziastai skiria labdarai. Žiemą
- vienišiems seneliams, pavasarį - paliktiems kūdikiams, vasarą -
ligoniams ir neįgaliesiems, o rudenį - gamtos apsaugai.
Internetinės parduotuvės tikrasmaistas.lt tiekimo proceso vadovė Vilma
Kudarauskienė įsitikinusi, kad ne visi žmonės mėsą perka turguose ir
prekybos centruose.
„Yra ir nuolatinių klientų, bet dalis nuolat keičiasi. Ypač prekyba
pagyvėja žiemą“, - pastebėjo V.Kudarauskienė.
Prieš metus atidarę parduotuvę internete, pardavėjai iš ūkininkų superka
ekologiškas daržoves, duonos, mėsos gaminius, pieno produktus. Didžiųjų
miestų pirkėjai noriai užsisako prekes į namus, vartotojų gausėja.
Maisto gaminius šiai parduotuvei tiekiantys ūkininkai turi įrodyti, kad
jie nenaudoja trąšų, kitų chemikalų, privalo turėti sertifikatus.
„Pavyzdžiui, triušiai turi būti išauginti natūraliomis sąlygomis“, -
pateikė pavyzdį tiekimo proceso vadovė.
Parduotuvei internete savo produkciją siūlo 20-25 šalies ūkininkai.
Ne tik maistas, drabužiai, bet ir buitinė technika turi atitikti tam
tikrus standartus.
Prekybininkai teigia, kad Lietuvos gyventojai jau atskiria mažiau
elektros vartojančią buitinę techniką, domisi ja. Tai pastebėję
verslininkai puolė siūlyti finansines paslaugas.
„Ekolizingas“ - dar viena rinkoje siūloma paslauga sveikesnį ir
taupesnį gyvenimo būdą pamėgusiems vartotojams. Pasinaudojant šia
paslauga Lietuvoje galima įsigyti aplinką tausojančią, elektrą ir
vandenį taupančią buitinę techniką.
Kaip teigė bendrovės „General Financing“ generalinis direktorius
Konstantinas Balakinas, šiuo metu „Ekolizingo“ sąlygomis jau galima
įsigyti apie 40 skirtingų prekių kai kuriuose prekybos tinkluose.
Ši paslauga pradėta teikti neseniai - spalį, tad jos siūlytojai dar
negali tiksliai pasakyti, kiek pirkėjų ja susidomėjo. Tačiau, pasak
K.Balakino, žmonės perka šaldytuvus, skalbykles, džiovykles,
kompiuterius, televizorius.
Žinoma, visa ši technika turi atitikti keliamus reikalavimus - būti
ekonomiškiausia savo klasėje, pagaminta iš perdirbamų medžiagų, turėti
įvairius sertifikatus.
„Ekolizingo“ siūlytojai pasidomi, ar gaminant buitinę techniką nebuvo
naudojamos itin kenksmingos medžiagos. Pirkėjai jau be raginimų
parduotuvėse ieško aukščiausiai taupumo klasei priklausančios buitinės
technikos. Todėl tai irgi yra vienas iš keliamų reikalavimų.
Žaliųjų paskolų (angl. „green loans“) idėja pasaulyje nėra naujiena.
K.Balakinas pasakojo: Lietuvoje siūloma paprastam žmogui įkandama
buitinė technika, o dauguma užsienio bankų teikia gerokai didesnes
žaliąsias paskolas, už kurias žmonės įsigyja ekologiškus automobilius,
namų šildymo sistemas ir kitus brangius daiktus.
Mūsų šalyje žaliųjų finansinių paslaugų rinka dar tik vystosi.
Tiesa, K.Balakinas pastebėjo, kad nors Lietuvoje ekologinės idėjos
sparčiai populiarėja, žmonėms vis dar svarbiau ne aplinkos išsaugojimas,
o pinigų taupymas.
Tačiau prekybininkai tikina, kad elektrą taupančios lemputės ir
šaldytuvai yra itin paklausūs. Matyt, gyventojus privertė susimąstyti
po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo pabrangusi elektra.