Kuo ekologiškas vynas skiriasi nuo biodinaminio? Pirmasis - tiesiog
gaminamas natūraliausiu būdu. Antrojo gamyba kiek sudėtingesnė.
Natūraliais produktais besidomintiems vilniečiams restorane „Terrazza“
šiuos skirtumus aiškino geriausiu Lietuvos someljė ketverius metus iš
eilės išrinktas Arminas Darasevičius.
Jis prisiminė vieno Prancūzijos vyndario Nicolais Joly pasakojimą.„Gaminant biodinaminį vyną, svarbiausia - judesys. Tai tas pats, jei
žmogui vietoj paruoštų produktų duotumėm įrankius ir sėklų, kad jis
pats sau pasigamintų maisto“, - apie šio vyno gamybą kalbėjo prancūzas.
Biodinaminio vyno gamintojų dar nėra daug. Jo gamyba panaši į daugybę
laiko reikalaujantį mistinį ritualą. Vietoj įprastų trąšų vyndariai
naudoja kompostą, į kurį dedami žemėje fermentuoti ramunėlių žiedai,
pilama dilgėlių arbata bei valerijono žiedų sultys.
Vynmedžių jie neskiepija nuo ligų ir kenkėjų - augalai turi įgyti
natūralų imunitetą.
Biodinaminio vyno gamintojai stengiasi, kad jų vynuogynai nesiribotų su
kaimynų. Jei tokios galimybės nėra, nuo dviejų, su kitu vynuogynu
besiribojančių vynmedžių uogos neskinamos. Jos gali būti užkrėstos.
Vyndariai tiki, jog nuo prasto dirvožemio užsikrėtę augalai atsinaujina
tik per šešerius metus.
Nors biodinaminio vyno gamintojai deda daugybę pastangų, vyno mėgėjai
skonio skirtumo paprastai nejaučia.
Sau tinkančio vyno vis dažniau ieško vegetarai ir veganai.
A.Darasevičius pasakojo, jog gyvulinių produktų nevartojantiems žmonėms
tinka tik visiškai nefiltruotas vynas. Kad vynas būtų skaidrus,
filtravimui dažniausiai vartojama želatina, kuri pagaminta iš gyvūnų
kaulų čiulpų.
Veganams tinkantį vyną gaminantys vyndariai jį filtruoja naudodami iš
molio pagamintą medžiagą bentoniną.
Biodinaminis vynas gaminamas nedideliais kiekiais, todėl prekybos
centruose jo paprastai nebūna. Lietuvos vyno parduotuvėse jo butelį
galima įsigyti už 35-50 litų.