Pradėjusi nuo dešimties hektarų, kuriuos kaip kraitį padėjo nusipirkti
Daivos tėvai, pernai jauna šeima jau deklaravo 91 hektarą - 26 savus ir
kitus nuomojamus iš valstybės bei kaimynų.
Už pirmuosius hektarus šeima mokėjo po 1200 litų, o dabar savininkai
prašo po 8-10 tūkstančių ir dar neskuba parduoti.
37 metų D.Makštutis su žmona viliasi - gal pavyks pigiau išsipirkti iš
valstybės jau daugiau kaip dešimtmetį nuomojamus dvidešimt hektarų ne
žemę alinančiai, o ekologinei žemdirbystei.
Visas Makštučių ūkis sertifikuotas kaip ekologinis. Tiesa,
kompensacines išmokas jie gauna tik už 37 hektarus, nes ne visus
dokumentus pavyksta pateikti dėl nuomojamos žemės ir produkcijos
pardavimo sutarčių.
Pirmą veislinę karvę Makštučiai nusipirko gavę pirmąsias išmokas už
ekologinį ūkį, kuriame veiklą pradėjo nuo javų auginimo.
Dabar jie turi trisdešimt melžiamų karvių ir augina dvigubai daugiau
mėsinių galvijų.
Pernai supirkėjams šeima pardavė dvidešimt galvijų ir apie
devyniasdešimt tonų pieno.
Tiesa, D.Makštutis apgailestauja, kad jų užauginta ekologiška mėsa ir
pienas pirkėjus tikriausiai pasiekė sumaišytas su produkcija iš
chemizuotų ūkių.
Bet apie dešimt tonų pieno jis pats pardavė Alytuje miestiečiams. Šie
perka iš ūkininko pieną jau gerą dešimtmetį.
Už ekologinį ūkį šeima per metus gauna apie trisdešimt tūkstančių litų
išmokų. Pernai Makštučių ūkis pasiekė penkiolikos europinio dydžio
vienetų dydį, todėl jau teks mokėti penkis procentus gyventojų pajamų
mokesčio.
„Kitaip jau ir nemokėčiau žemės dirbti. Chemikalai man niekada
nepatiko. Iš žemės syvus iščiulpia.
O mes ją norime palikti vaikams tokią pat derlingą, ir juos pačius
užauginti sveikus. Vietoj salietros sėju miežius su žirniais, tręšiu
žemę tik mėšlu, taikome sėjomainas“, - kalbėjo 37 metų ūkininkas.
Makštučiai tvirtino, jog iš anksto neplanavo nei ūkio dydžio, nei vaikų
skaičiaus, bet viskas daugėjo savaime. Tad jauni tėvai turi jau nemažą
būrį pagalbininkų.
Penkiolikametė Diana, vienuolikametis Danielius, devynerių Dominykas ir
metais jaunesnė Deimantė padeda mamai ne tik ravėti daržus - vyresnieji
jau talkina tėčiui ir dirbant sunkesnius darbus. Todėl šeima verčiasi
be samdomų darbininkų.
Makštučiai teigia, kad jiems jėgų nepritrūksta, nes valgo pačių
užsiaugintą sveiką maistą.
„Dažniausiai pati kepu ir duoną. Užsiauginame kiaulių, žąsų,
kalakutų. Vištų turime tiek, kad kartais kiaušinių lieka ir parduoti.
Pienas, sviestas, varškė, sūris - tik naminiai. Bet į parduotuvę irgi
tenka užsukti, kai toks būrys vaikų“, - pasakojo D.Makštutienė.
Ši šeima už vaikus negauna ir neprašo jokių socialinių išmokų.
D.Makštutis ir po penkiolikos ūkininkavimo metų nepakeitė nuomonės, kad
darbščiam žmogui kaime numirti badu būtų sunku.
Ūkio darbai ir buities rūpesčiai palengvėjo, kai iš ES remiamos
programos „Nitratų direktyvų įgyvendinimas“ gavo paramą arteziniam
vandens gręžiniui įsirengti. Tada namuose atsirado dušo kabina,
automatinė skalbimo mašina.
„Mūsų ūkis - ne tik ekologinis, bet beveik ir natūrinis. Užsidirbame
ir pilvui, ir statyboms. Visą techniką žemei dirbti pirkau tik
naudotą. Dabar jau šiek tiek lieka ir santaupoms. Esu seno
kirpimo lietuvis - iš bankų nesiskolinu.
Bijau įklimpti, nes derliaus juk negali prognozuoti. Pernai buvo
neeiliniai metai. Daug kas nesudygo, vasarą nemažai pievų, javų, bulvių
paskendo.
Kai ko nebegalėjome nukulti, šiaudai tiko pakratui. Taigi šįmet turime
daugiau trąšų“, - kalbėjo optimizmo neprarandantis ūkininkas.
Prieš šešiolika metų kurtis Genių kaimo vienkiemyje jauna šeima pradėjo
nuo ūkinių pastatų. Kluoną Dainius buvo pasistatęs dar būdamas
viengungis, o nusprendęs vesti šalia jo surentė mažą pirkią.
Kai pabiro vaikučiai, teko prie jos prilipdyti priestatą. Tik pernai
atėjo eilė ir naujam gyvenamajam namui.
„Mums su žmona ir šios trobelės užtektų, bet vaikai spaudžia. Tikimės
kitą žiemą švęsti įkurtuves“, - kalbėjo D.Makštutis.
Ekologiniame ūkyje, anot šeimos, dera namas tik iš natūralių medžiagų.
Makštučiai patys sumąstė, kaip jis turėtų atrodyti.
Pagal ūkininkų pageidavimą Alytaus rajono bendrovė „Šiaurinis namas“ iš
obliuotų pušų rąstų kieme surentė erdvų namą su mansarda, dailiomis
kolonomis.
„Jie mums pasiūlė, ar nenorėtume ir ekologiško apželdinto stogo. Jau
įrengė jam pagrindą. Tvirtas namas tokį stogą tikrai atlaikys.
Juokaujame, kad atsiras gera vieta ožiukams paganyti.
Vaikai mansardoje jau pasidalijo kambarius, kuriuos ir per didžiausius
karščius apželdintas stogas saugos nuo perkaitimo“, - džiaugėsi tėvai.