2010 metais Kauno oro uostas įvertintas kaip sparčiausiai besivystęs keleivinis oro uostas Europoje – pasiektas įspūdingas metinis 77 procentų keleivių skaičiaus augimas, pagal šį rodiklį Lietuva užėmė pirmą vietą ES.
Pernai skrydžių iš Kauno žemėlapis buvo papildytas dar 7 naujomis kryptimis į Koso ir Rodo salas, Alikantę, Stokholmą, Lydsą, Eindhoveną, Maskvą. Nuo šių metų kovo pradėti skrydžiai dar trimis naujomis kryptimis: į Maljorką, Kiprą ir Maltą.
Tačiau 2011 metų pavasarį pasikeitus Vilniaus oro uosto veiklos strategijai, Lietuvos rinka susidomėjo ir Vengrijos pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“, su kuria kovoti nutarė Kaune bazę įkūręs „Ryanair“.
Neprognozuojamu elgesiu garsėjantys didžiausios Europoje pigių skrydžių kompanijos vadovai nutarė iš Kauno į Vilnių perkelti skrydžius į Milaną, Barseloną ir Paryžių. „Ryanair“ nepaisė netgi to, kad Vilniaus oro uosto mokestis už vieną keleivį tris kartus didesnis nei Kauno.
Kaune oro bendrovė moka pusę euro.
Airių žingsnis į Vilnių sukėlė laikinosios sostinės verslininkų ir Kauno miesto bei rajono vadovų nerimą.
Tuo tarpu Susisiekimo ministerija dėl to nė kiek nesinervina. Kaip sakoma, verslas yra verslas. Ir nesvarbu, kad Lietuva vien į Kauno oro uosto plėtrą investavo 60 mln. litų. Daug mažesnėmis, tačiau vis tiek reikšmingomis, sumomis plėtrą įsipareigojo paremti ir miesto bei rajono savivaldybės.
Kauno rajono mero Valerijaus Makūno teigimu, rajono savivaldybė per dvejus metus pažadėjo Kauno oro uostui skirti 2,4 mln. litų paramą, miestas – keliais šimtais tūkstančių litų daugiau. Su oro uostu pasirašę susitarimus valdininkai tikėjosi, kad šios investicijos bus naudingos. Juolab kad ir oro uosto planai buvo ambicingi – 2030 metais pervežti 3,4 mln. keleivių. Tuo tarpu jau šiemet abejojama, ar pavyks pervežti ir taip lauktąjį milijoną.
„Mes nematome didesnio dėmesio iš valstybės, nors Kauno oro uostas yra valstybinės reikšmės objektas, kuris ne tik didina turistų srautą, bet ir kelia problemų vietos gyventojams“, - piktinosi V. Makūnas.
Kauno mero Andriaus Kupčinsko nuomone, Susisiekimo ministerija pernelyg vangiai reaguoja į Kauno oro uosto plėtrą. „Mums norisi nors kokių garantijų dėl 2013-2015 metų, o dabar ministerija kratosi atsakomybės, nors Kauno oro uosto valdyboje dirba ir susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas“, - kolegai antrino A. Kupčinskas.
Prasidėjus vasaros sezonui, Kauno viešbučiuose nakvojo 5-10 procentų mažiau užsieniečių nei pernai. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktorius Vytautas Šileikis aiškino, kad jau dabar pastebima, kad Kauno oro uosto augimas sustojo.
„Vertinant iš trumpalaikės perspektyvos, kelių skrydžių perkėlimas į Vilnių nėra baisi problema.
Tačiau nerimauti yra dėl ko. Pavyzdžiui, į Kauną atskrenda daugybė suomių, jeigu „Ryanair“ uždarytų skrydį į Tamperę, tai neabejotinai turėtų įtakos verslui“, - įsitikinęs V. Šileikis.
Trečiadienį posėdžiavusi prie Kauno savivaldybės tarybos įkurta Verslo taryba nutarė oficialiai kreiptis į Vyriausybę, kad Susisiekimo ministerijos rengiamoje nacionalinėje transporto plėtros strategijoje Kaunas turėtų lygiavertes sąlygas su Vilniumi.