Tris kartus brangiau, nei pasiūlė kelininkai. Tiek Grigiškėse užsiprašė vieno sklypo savininkas, kurio žemės prireikė jungiamajam keliui nutiesti.
Jungiamasis kelias šalia rekonstruotos magistralės Vilnius–Klaipėda turėjo būti nutiestas šiemet, tačiau darbai įstrigo mažiausiai porai metų.
Kelio tiesimo darbus sustabdė ne tik šio ir kitų vilniečių godumas, bet ir daugybė kitokių kliūčių. Tad vairuotojams teks dar ilgai vargti važiuojant apylanka.
Dėl 40 arų – daug bėdų
Magistralės Vilnius–Klaipėda ruožas per Grigiškes jau rekonstruotas, tačiau visų darbų užbaigti ir įrengti dar vieno labai svarbaus skirtingų lygių sankryžos ties Vokės upe jungiamojo kelio nepavyksta tik dėl to, kad jis numatytas privačioje žemėje.
Kokios bėdos laukia, kelininkai suprato tik pradėję sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūras.
Išpirkti žemę reikėjo dėl to, kad kairėje magistralės pusėje suplanuota jungtis niekaip netilpo esamoje magistralinio kelio juostoje.
Jungiamojo kelio planavimo ir projektavimo dokumentų rengimas buvo pradėtas beveik prieš septynerius metus.
Jau detaliojo plano rengimas buvo nelengvas darbas, nes toje vietoje po keliu yra daugybė komunikacijų, be to, Grigiškių akvedukas paskelbtas istoriniu, technologiniu ir architektūriniu paminklu.
Parengus detalųjį planą paaiškėjo, kad išpirkti teks vienuolikos sklypų dalis – iš viso apie 40 arų privačios žemės. Didžiausias visuomenės poreikiams paimamas plotas – 9 arai, mažiausias – 62 kvadratiniai metrai.
Sklypus matavo iš naujo
Procedūras apsunkino ir tai, kad penkiuose šalia magistralės esančiuose privačiuose žemės sklypuose buvo statinių – parduotuvė, kavinė, trijų butų gyvenamasis namas, taip pat dar viena troba ir rūsys. Jie trukdė įrengti jungiamąjį kelią ir todėl buvo numatyti nugriauti.
Į kokią košę pakliuvo Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) ir projekto rengėja bendrovė „Kelprojektas”, paaiškėjo vos pradėjus žemės sklypų kadastrinius matavimus.
Toje teritorijoje nebuvo nė vieno teisingai išmatuoto sklypo. Prireikė bent dvejų metų, kol buvo suderintos visų žemės sklypų ribos.
Dar kelerius metus užtruko projekto rengimas, viešas svarstymas, derinimas ir tvirtinimas. Tačiau net užbaigus šį projektą jungiamojo kelio tiesimo darbai artimiausiu metu neprasidės.
Teisme – trys ieškiniai
Kai įmonės Registrų centro specialistai rinkos verte įvertino išperkamą žemę, tik maždaug pusė sklypų savininkų sutiko perleisti ją ir statinius.
Kita dalis savininkų prieštaravo, kartais net nenurodydama, kiek norėtų gauti pinigų už žemę ir statinius. Dar vieno sklypo bendraturtis pribloškė kelininkus, už kelias žemės pėdas užsiprašydamas bent tris kartus didesnę kainą, nei buvo įvertintas sklypas.
Padėtį apsunkino ir tai, kad namuose, kuriuos tektų nugriauti, gyvenamąją vietą deklaravo beveik dvi dešimtys asmenų, tarp jų ir mažamečiai vaikai, nors dauguma ten negyvena.
Negana to, jau pradėjus žemės išpirkimo procedūras, vienas namas buvo padovanotas kitiems šeimos nariams, o dovanojimo dokumentuose įrašyta sąlyga, kad už tai jie galės šiame name gyventi iki mirties.
Be to, paaiškėjo, kad dalis išperkamos žemės ir statinių už skolas areštuoti net kelis kartus. Tiek, kiek kelininkai galėjo pasiūlyti už išperkamą sklypą ir statinius, nepakaktų visoms savininko skoloms padengti. Todėl ginčas dėl to persikėlė į teismą.
Į teismą LAKD teko kreiptis ir su jos pasiūlymais nesutikus kito namo savininkams.
Dar vieno bylinėjimosi prireiks tik dėl žemės sklypo dalies be statinių, mat šis sklypas priklauso dviem šeimoms. Vieną šeimą pasiūlyta išperkamos žemės kaina tenkina, kitą – ne.
Bylinėjimąsi tik pradeda
„Teismų baigties, terminų mes net prognozuoti negalime. Vienoje byloje paskelbtas tik pirmas posėdis, kitoje parašėme savo atsiliepimą į atsakovo atsiliepimą, trečioje kol kas negavome jokių dokumentų, nors visus ieškinius pateikėme dar vasarį”, – aiškino LAKD Perspektyvinio planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Bautrėnienė.
Kiek laiko gali užtrukti bylinėjimasis? Pasak N. Bautrėnienės, panaši byla buvo Šiauliuose. Ten teismų maratonas trunka jau trejus metus.
Grigiškėse iki šiol pavyko susitarti tik su parduotuvės ir kavinės savininkais. Šie statiniai, kaip ir rūsys, jau nugriauti.
Pinigai nukeliaus kitur
Magistralės Vilnius–Klaipėda ruožo ties Grigiškėmis rekonstrukcijos trečiajam etapui, per kurį ir turėjo būti nutiestas šis jungiamasis kelias, buvo skirta 62 mln. litų. Jie tam artimiausiu metu nebus panaudoti. Ar šių pinigų neteks grąžinti?
„Kad šie pinigai nedingtų, juos panaudosime įgyvendindami kitus projektus. Bet jie ne tokie reikalingi, svarbūs kaip Grigiškėse”, – sakė LAKD direktoriaus pavaduotojas Algimantas Janušauskas.
Kelininkai apskaičiavo, kad jei visą projektą Grigiškėse jau būtų pavykę įgyvendinti, kasmet jo nauda būtų apie 5 mln. litų.
Nutiesti jungiamąjį kelią ir baigti magistralės rekonstrukcijos trečiąjį etapą buvo planuojama dar šį sezoną. Dabar tik optimistai prognozuoja, kad tai pavyks padaryti iki 2014-ųjų.
Nutiesus trūkstamą jungiamąjį kelią, sumažėtų transporto intensyvumas pagrindiniame kelyje. Jame liktų tik tie automobiliai, kurie per Grigiškes vyksta tranzitu, todėl eismo sąlygos Grigiškėse labai pagerėtų.
Be to, šalia jungiamojo kelio būtų įrengta triukšmą slopinanti siena. Laimėtų ir besipriešinantys Grigiškių gyventojai.
Triukšmo mažiau būtų ir jų namuose. Bet jie apie tai nė nenori girdėti.
Nepavyko pastatyti ir jungiamojo tilto
Pasipriešinus žemės savininkams, nepavyksta ne tik nutiesti jungiamojo kelio, bet ir pastatyti tilto. Iki šiol neįrengta ir triukšmą slopinanti siena.
Magistralės Vilnius–Klaipėda ruožas ties Grigiškėmis yra vienas avaringiausių. Čia eismo intensyvumas nuolat auga. Atlikti skaičiavimai rodo, kad dabar per parą Grigiškes pervažiuoja vidutiniškai 34 tūkst. 680 automobilių.
Jungiamasis kelias būtų sujungęs Grigiškių seniūnijos pramoninę teritoriją šiaurinėje dalyje ir gyvenamąją pietinėje.
