„Vyriausybė pirmadienį labai aiškiai pasakė, kad terminalo
statybai reikalinga krantinė, už jos pastatymą yra atsakinga
Klaipėdos jūrų uosto direkcija, kaip ir už visų kitų analogiškų
krantinių statybą. Ir turi būti finansuojama atitinkamai iš uosto
lėšų. Tačiau lygiai taip pat, kaip ir kitų krantinių atveju, turi
būti numatyta investicijų grąža - kokiu būdu investicijos grįžta“,
- pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo sakė jis.
Premjero teigimu, investicijos į standartinių krantinių
sutvarkymą grįžta per vadinamąją uosto rinkliavą, tačiau SGD
terminalo krantinei reikia rasti kitokių investicijų grąžos
mechanizmų, nes ji bus naudojama ne visai standartiškai.
„Investicijų grąžos mechanizmai gali būti mokėjimas iš
papildomo dujų tarifo sudėtinės dalies, kuri yra numatyta įstatyme
ir kuri garantuoja terminalo investicijų grąžą, šiuo atžvilgiu čia
kažkokių didesnių problemų aš nematau“, - spėjo jis.
Paklaustas, ar investicijų į krantinę grąžos mechanizmas guls
ant dujų vartotojų pečių, A. Kubilius atsakė, jog infrastruktūros
kaštai beveik visada tenka mokesčių vartotojams arba mokesčių
mokėtojams.
„Natūraliai bet kokios investicijos į dujų infrastruktūrą turi
būti sugrąžinamos per tam tikrą laiką. Stebuklų nebūna, nieko
nemokamo nebūna: arba vartotojai, arba mokesčių mokėtojai sumoka,
tai vis tiek dovanų, Kalėdų Senelio, kuris padovanotų pinigus
infrastruktūrai, tikrai negalime tikėtis“, - sakė A. Kubilius.
Primename, jog Klaipėdos jūrų uosto vadovas Eugenijus
Gentvilas pirmadienį skatino Vyriausybę nediskriminuoti jo,
atsisakant kompensuoti uosto investicijas į SGD terminalo krantinę,
nes po dešimties metų jis gali būti perkeltas ir į Būtingę. Tuomet
investicijos būtų beprasmės, sakė jis.
„Klaipėdos jūrų uostas siekia, kad nebūtų diskriminacijos
vienos įmonės atžvilgiu - mūsų įmonės atžvilgiu. SGD įstatyme yra
pasakyta, kad „Klaipėdos nafta“, kaip projektą įgyvendinanti
bendrovė, investuoja į SGD terminalo infrastruktūrą, taip pat - ir
į krantinę, ir jai yra kompensuojama. Klaipėdos jūrų uosto
direkcijai jokios kompensacijos nėra numatytos. Tai aš galėčiau
sakyti, kad nors Konstitucijoje pasakyta, kad visos nuosavybės
formos ir rūšys yra vienodos, tai kompensacijos taikomos tik vienai
akcinei bendrovei, o valstybės valdomai įmonei - jūrų uosto
direkcijai - netaikomos“, - pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo
sakė jis.
E. Gentvilas pažymėjo, jog esama ir prieštaravimo tarp uosto
bei SGD terminalo įstatymų, nes, remiantis pastaruoju, investuoti į
krantinių sutvarkymą turėtų „Klaipėdos nafta“, tačiau Uosto
įstatymas teigia priešingai - investuoti turėtų Klaipėdos jūrų
uosto direkcija.
E. Gentvilas taip pat pažymėjo, jog investicijos į SGD
terminalo krantinę gali būti beprasmės, jei jis bus perkeltas į
kitą vietą, pavyzdžiui, Būtingę.
„Pati Lietuva kalba, kad terminalas Klaipėdoje gali būti
trumpai. Tarkime, Lietuva statys išorinį giliavandenį uostą
Būtingėje - po dešimties metų terminalas galėtų būti perkeltas ten.
Per dešimt metų čia, Klaipėdoje, pastatyta krantinė neatsipirks.
Kas kompensuos uosto direkcijos išmestus pinigus į krantinę, kuri
negali būti panaudota niekam kitam pagal savo specifiką? O bus
pasakyta - statykite dar vieną SGD terminalą Būtingėje, o šita
investicija nuplaukia. Aš esu įmonės vadovas ir mano paties pareiga
yra užtikrinti, kad įmonė nežlugtų. Todėl investicijos negali būti
beprasmės“, - pabrėžė jis.
E. Gentvilas siūlė metodus, kaip galėtų būti kompensuojamos
investicijos: per verslą, „per suskystintų gamtinių dujų kainą
numatyta kompensacija“ arba per rinkliavas iš atplaukiančių laivų.
„Bet planuojama, kad atplauks gal tik po aštuonis laivus per
metus. Jeigu tai šimtamilijoninė investicija, ji niekada
neatsipirks racionaliais terminais“, - sakė E. Gentvilas,
pridurdamas, jog Vyriausybei siūlys keturis finansinio
atsiperkamumo užtikrinimo metodus.