„Yra nustatytas aiškus principas, kad uosto investicijos į uosto infrastruktūrą kaip ir visais kitais atvejais, taip ir investuojant į SGD terminalui reikalingą infrastruktūrą - į krantines, turi garantuoti uosto direkcijai normalią vidutinę grąžą. Vidutinė grąža uostui investuojant ir į kitas krantines yra apie 20 metų, tai tas pats numatyta ir svarstant investicijas į SGD terminalui reikalingą krantinę“, - pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė Premjeras.
„Šiuo atveju, kadangi krantinė yra specifinė, mes numatėme ir kitas galimybes, jeigu neužtektų standartinės uosto rinkliavos, kad ta investicijų grąža būtų garantuojama. Tarp jų ir iš pačios terminalo veiklos dalis lėšų galėtų būti skirta tam, kad būtų kompensuojamos šios investicijos“, - minėjo A. Kubilius.
Lrytas.lt primena, jog praėjusį ketvirtadienį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą įgyvendinanti bendrovė „Klaipėdos nafta“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuri nustato, kaip bus finansuojamas terminalo krantinių ir kitos infrastruktūros įrengimas.
Sutartį pasirašė „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Rokas Masiulis ir uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas.
„Džiaugiuosi, kad pasiektas sutarimas, rasti racionalūs ir tinkami sprendimai. Šita sutartis leidžia judėti į priekį ir sklandžiai tęsti SGD terminalo statybą bei nedelsiant skelbti konkursą dėl krantinių įrengimo darbų“, - pasirašytą dviejų valstybinių įmonių ūkinės sutarties reikšmę apibendrino Premjeras A. Kubilius.
Pasirašytoje sutartyje numatyta, jog naftos bendrovė statys ir krantinę, ir reikiamą įrangą, tačiau uostas už krantinės statybas bendrovei kompensuos. Rinkliavas gaus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Kiek kainuos infrastruktūros statybos darbai, paaiškės po viešųjų pirkimų konkurso. Taip pat numatyta, kad tiek naftos bendrovės, tiek direkcijos atstovai dalyvaus perkant SGD terminalo darbus.
