Pigesnė elektra iš Estijos dėl perkrautos jungties nebuvo tiekiama į Lietuvą ir Latviją, todėl, siekiant padengti elektros energijos deficitą, elektra buvo perkama iš brangesnių elektros energijos šaltinių. Pagal „Nord Pool Spot“ biržos principą, kainų lygį visoje rinkoje nustato brangiausias sandoris.
„Lietuvos ir Estijos kainų skirtumai išryškino naujosios sistemos trūkumus. Estijos-Latvijos perdavimo linijos yra vienas svarbiausių elektros energijos importo kanalų Lietuvai ir Latvijai, tačiau šiuo metu jos nėra išnaudojamos pigesnės elektros energijos tiekimui iš Estijos“, – sako UAB „Latvenergo prekyba“ valdybos pirmininkas Gatis Junghanas.
Paprastai, kai Lietuvos rinkos kaina viršija Estijos rinkos kainą, Estijos-Latvijos tinklų jungtys išnaudojamos maksimaliai, siekiant perduoti elektrą iš žemų kainų zonos į aukštų kainų zoną, tačiau birželio-liepos mėn. buvo išnaudota tik 85 proc. Estijos-Latvijos elektros jungčių pajėgumo.
„Nuo birželio 18 d. „Nord Pool Spot“ skelbia tris skirtingas kainas Baltijos šalyse ir tai rodo, kad Lietuva šioje bendroje Šiaurės šalių rinkoje yra kaip uždara sala. Vienas galimų šios problemos sprendimo būdų yra įtraukti Lietuvos kainų zoną į bendrą „Nord Pool Spot” zonos rinką, tačiau tik perdavimo sistemos operatoriai sprendžia, ar rinkos modelis užtikrina geriausią kainą elektros vartotojams ir ieško sprendimų, jei rezultatas netenkina”, – teigia G. Junghanas.
Birželio mėn. Lietuva importavo 66 proc. reikiamos elektros energijos, Latvija – 35 proc., o Estija suvartojo 72 proc. pagamintos elektros energijos ir eksportavo perteklių į Latviją ir Lietuvą. „Baltpool” biržai įsiliejus į „Nord Pool Spot“ prekybos zoną, bendra elektros energijos apyvarta Baltijos rinkų biržose išaugo dvigubai.
