Pasirodo, kad lėktuvui nusileidus ploja net du trečdaliai lietuvių. Dažniau aplodismentais skrydžio pabaigą palydi pigių skrydžių bendrovių keleiviai, tie, kurie gyvena mažesniuose miesteliuose, taip pat – jaunimas.
Tai parodė kelionių agentūros „BPC Travel“ užsakymu atlikta keliautojų apklausa.
Ploja po sudėtingo skrydžio
Kartais tvirtinama, jog ploti nusileidus lėktuvui labiau linkę posovietinių šalių gyventojai, o likęs pasaulis santūresnis orlaiviui pasiekus žemę. Tačiau plojimai kartais skamba ir Italijoje, ir Didžiojoje Britanijoje, Azijoje ar Pietų Amerikoje.
Vakarų europiečiai dažniau linkę ploti tais atvejais, kai skrydis buvo sudėtingas, tad pilotui teko gerokai paplušėti, kad visi saugiai nusileistų ant žemės.
Anot vienos amerikiečių apklausos, dažnesnė už plojimus yra mintis: „Ačiū Dievui, nusileidome.“
Tiek Lietuvoje, tiek svetur plojimai dažniau skamba skrendant užsakomaisiais skrydžiais.
Bent kartą plojo 50 proc. pastaraisiais metais atostogauti skridusių lietuvių, o tų, kurie skrido verslo reikalais, plojo vos 23 procentai.
Maloniau išgirsti padėką žodžiu
„Leidžiantis lėktuvui garsas būna didelis, tad mes, pilotai, gaila nieko negirdime“, – nenorėdamas nuvilti keleivių prisipažino „Small Planet Airlines“ pilotas Donatas Latvėnas.
Apie plojimus jam ir kolegoms pasako tik salone dirbantys palydovai.
Ar malonu išgirsti, kad keleiviai šitaip pasveikino sėkmingai lėktuvą nutupdžiusį pilotą? „Maloniau, kai išlipdami patys padėkoja žodžiu“, - sakė D. Latvėnas.
Tačiau jis pripažino, kad keleiviams skristi lėktuvu – ne tas pat, kas patiems vairuoti automobilį, tad ir emocijos, lydimos plojimų, suprantamos.
„Manau, kad dažniausiai plojama todėl, kad lėktuvas nusileido saugiai. Užsakomuosiuose skrydžiuose, kuriais dažniausiai keliaujama atostogauti, yra dar viena priežastis: žmogus suvokia, jog atostogos pagaliau prasidėjo“, – kalbėjo užsakomųjų skrydžių bendrovės pilotas.
Tiesa, D.Latvėnas įspėjo: ploti derėtų tik tuomet, kai orlaivis jau išsukęs iš leidimosi tako. O aplodismentai dažniausiai ima griaudėti orlaiviui vos palietus žemę ir dideliu greičiu riedant leidimosi taku. Tuomet dar tikrai būna pavojų.
Savaime suprantamas dalykas
Apklausos duomenimis, iš visų pastaraisiais metais skridusių lietuvių 67 proc. nusileidus lėktuvui plojo. Didžioji dalis – 77 proc. – šitaip išreiškia padėką įgulai už sėkmingą skrydį ir laiko tai savaime suprantamu dalyku.
Penktadalis bendrovės „Berent“ apklaustų žmonių teigė, kad plodami prisitaiko prie kitų plojančių keleivių.
Anot kelionių agentūros „BPC Travel“ generalinio direktoriaus Gvido Aukštuolio, oro bendrovių „Lufthansa“, SAS, „Finnair“ skrydžius besirenkantys klientai neploja arba ploja labai retai, o skrendantys oro linijomis „Wizzair“ ar „Ryanair“ tai daro dažnai.
Prisitaiko prie daugumos
Apklausos rezultatų duomenimis, pastaraisiais metais 24 proc. skridusių lietuvių nusileidus lėktuvui plojo visada, 43 proc. yra bent kartą ploję, 17 proc. visų keliaujančių respondentų lėktuvui nusileidus įprastai rankomis neploja, o 16 proc. neploja niekada.
Ne visi lėktuvais keliaujantys lietuviai plojimus vertina teigiamai. 20 proc. mano, kad plojimai lėktuve yra tiesiog noras prisitaikyti prie daugumos. Taip mano ir 14 proc. plojančių asmenų.
Su teiginiu, kad lėktuvui nusileidus ploja tik nesuprantantys, kad pilotas plojimų negirdi, sutiko 8 proc. visų apklaustųjų, o tarp jų – 2 proc. lėktuvuose plojančių keleivių. 3 proc. nuomone, ploti lėktuve yra nemandagu ir netinkama, 8 proc. keleivių plojimai nepatinka.
Tyrimų bendrovės „Berent“ projektų direktoriaus Juliaus Nevieros teigimu, plojimus lėktuvuose keliautojai panašiai vertina nepaisant jų pajamų, šeiminės padėties ar lyties.
Tiesa, pasak J.Nevieros, lėktuvuose šiek tiek dažniau ploja jaunesni keliautojai ir keliautojai iš mažų mūsų šalies gyvenviečių.
