„Pasiklausius ekspertų atrodo, kad šilumos ūkyje nieko nereikia keisti. Viskas yra taip gerai, kad per 20 metų šilumos ūkyje susiklostę dalykai yra tokie, kurie garantuoja pačias geriausias paslaugas šilumos vartotojams.
Reikia pripažinti, kad padėtis nėra gera ir tinkama“, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė Vyriausybės vadovas, reaguodamas į šilumininkų pastabas, jog trečiasis ES energetikos paketas, taikomas centralizuoto šildymo tiekimui, tik padidins jos kainą.
A. Kubilius priminė, jog principinėms šilumos ūkio reformos nuostatoms yra pritarta jau pavasarį, tačiau kaip atrodys pats įstatymo projektas ir jo teisiniai mechanizmai, paaiškės tik vėliau.
„Kaip atrodys įstatymo projektas ir visi teisiniai mechanizmai, matysime, kai projektas bus parengtas. Ir esame pasiruošę jį išsamiai apsvarstyti su šilumos gamintojų asociacija, vartotojų asociacijomis ir ieškoti pačių tinkamiausių sprendimų. Bet reikia turėti omenyje, kad mums reikia tokių permainų, kurios garantuotų, kad vartotojai turėtų galimybę gauti pačias efektyviausias šilumos tiekimo paslaugas, o tai galima pasiekti tik tuo atveju, jei yra garantuota pati efektyviausia konkurencija“, – pažymėjo premjeras.
Rugpjūčio 9 d. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) kreipėsi į energetikos ministrą Arvydą Sekmoką, reikalaudama supažindinti šilumos ūkio rinkos dalyvius su Energetikos ministerijos ruošiamu įstatymo projektu dėl planuojamos šilumos ūkio reformos.
Žiniasklaidoje ministras skelbia, kad rugpjūtį po atostogų susirinkus Vyriausybei Energetikos ministerija svarstyti pateiks įstatymo projektą, numatantį atskirti šilumos gamybos ir tiekimo veiklas. Ministras viešai pareiškė, kad dėl šio įstatymo projekto bus „diskutuojama su visuomene, šilumininkais“.
LŠTA tarybos pirmininkas Andrius Janukonis patvirtino, kad šilumininkai iki šiol nėra gavę jokios informacijos apie rengiamos šilumos ūkio reformos tikslus, teisinius, techninius ir ekonominius pagrindus, rengiamų teisės aktų projektų autorius, planuojamą reformos pradžios laiką ir įgyvendinimo laikotarpį, numatomas pasekmes.
„Visai valstybei ir gyventojams svarbios reformos negali būti laikomos paslaptyje. Raginame ministrą atskleisti planuojamą įstatymo projektą šilumos ūkio rinkos dalyviams ir informuoti gyventojus“, sakė A. Janukonis.
Kol kas tik užuominomis žiniasklaidoje anonsuotus A. Sekmoko reformos planus energetikai ir ekspertai vertina skeptiškai. Eksperimentas atskirti šilumos gamybos ir tiekimo veiklas valstybės mastu iki šiol nebuvo įgyvendintas jokioje pasaulio šalyje.
Lietuvos energetikos ekspertai vienu balsu tvirtina, kad gamybos ir tiekimo atskyrimas norimo efekto neduos ir tik pabrangins šilumą gyventojams.
Šilumininkų teigimu, A. Sekmoko kalbos, esą Lietuvoje planuojama šilumos ūkio pertvarka atitinka trečiojo ES energetikos paketo reikalavimus, prasilenkia su tikrove.
Tai LŠTA asociacijai patvirtino tarptautinės centralizuoto šilumos tiekimo, vėsinimo ir kombinuotosios šilumos ir elektros energijos gamybos asociacijos „Euroheat & Power“ prezidentas Birgeris Lauersenas.
„Trečiasis ES energetikos paketas yra taikomas tik elektros energijos gamybai ir gamtinėms dujoms. Jis netaikomas centralizuoto šildymo tiekimui. Nėra ES teisės aktų, kurie verstų Lietuvą išskaidyti centralizuoto šildymo tiekimo įmones“, – sako B. Lauersenas.
Pavojaus signalus Vyriausybei dėl neapgalvotos šilumos ūkio reformos siunčia ir vartotojai. Anot Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidento bei Vilniaus daugiabučių namų savininkų asociacijos vadovo Juozo Antanaičio, svarbių reformų negalima įgyvendinti skubotai.
„Užtenka prisiminti, kaip pavyzdį, karšto vandens tiekėjo pasirinkimo peripetijas, šilumos tiekėjų ir daugiabučių namų vidaus šildymo sistemų prižiūrėtojų veiklų atskyrimą, prievartinį šilumos punktų perdavimą vartotojams. Tai nedavė teigiamo efekto, kaip prieš reformą buvo ministro pažadėtas atpigimas, bet priešingai daugiabučių gyventojai sulaukė žymiai didesnių išlaidų. Dar iki šiol būsto savininkai yra sukiršinti, o tarp bendrijų - sumaištis", - sakė J. Antanaitis.
