„Numatoma, kad direkcijos investicijos, susijusios su uosto parengimu SGD terminalo veiklai (gilinimo darbai, radiolokacinė įranga, uosto sistemų pritaikymas), sudarys 106 mln. 426 tūkst. 410 litų be PVM“, - teigiama AB „Klaipėdos nafta“ per Vilniaus biržą išplatintame pranešime.
Bendrovės investicijos į uosto infrastruktūrą (krantinę), kurios sukūrimo išlaidas bendrovei kompensuos direkcija, sudarys 54 mln. 203 tūkst. 577,53 lito be PVM. Bendrovės investicijos į uosto suprastruktūrą (SGD saugyklos naudojimui reikalingus įrenginius ir sistemas) sudarys 54 mln. 804 tūkst. 866,77 lito be PVM.
Tikslūs investicijų dydžiai paaiškės Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka sudarius sutartis dėl atitinkamų darbų įsigijimo.
Direkcijos investicijos į uosto infrastruktūrą bus kompensuojamos iš dviejų šaltinių: SGD terminalo operatoriaus ir trečiųjų asmenų, kurie naudojasi uostu dėl to, kad aptarnauja ar yra aptarnaujami SGD terminalo direkcijai mokamų rinkliavų ir kitų mokėjimų už naudojimąsi uostu bei SGD terminalo operatoriaus direkcijai mokamo metinio mokesčio už naudojimąsi krantine, kuris apskaičiuojamas pagal direkcijos investicijų į uosto infrastruktūrą dydį, nustatant dvidešimties metų atsipirkimo laikotarpį ir 5 proc. projekto vidinės grąžos normą.
„Taip apskaičiuotas naudojimosi mokestis bus mažinamas direkcijos nurodytų gautų rinkliavų ir kitų pajamų suma už naudojimąsi uostu ir padidinimas direkcijos tiesioginėmis ir netiesioginėmis sąnaudomis, susijusiomis su SGD terminalu“, - rašoma išplatintame pranešime.
Primename, jog Vyriausybė liepos 11 d. posėdyje apsisprendė, kaip SGD terminalo projektą įgyvendinančiai bendrovei „Klaipėdos nafta“ bus kompensuojamos išlaidos, patirtos statant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūrą, būtiną SGD terminalo plėtrai ir įrengimui.
Vyriausybės nutarime numatyta, kad SGD terminalo projektą įgyvendinanti bendrovė „Klaipėdos nafta“ sukurs uosto infrastruktūrą, kurią pasitikėjimo teise valdys Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
SGD terminalą nuspręsta statyti Lietuvai siekiant užsitikrinti gamtinių dujų tiekimo technologines ir prekybines alternatyvas bei saugų ir patikimą vartotojų aprūpinimą gamtinėmis dujomis. Įgyvendinus projektą, Lietuva nebebus priklausoma nuo vienintelio išorinio gamtinių dujų tiekėjo, atsiras galimybė skatinti konkurenciją gamtinių dujų rinkoje - didinti rinkos konkurencingumą ir likvidumą, nesuteikiant galimybės monopolininkui vienašališkai nustatyti gamtinių dujų importo kainas.
Planuojama, kad SGD terminalas pradės veikti 2014 metais.
