„Premjero teiginiai, kad konkurencija tarp šilumos tiekėjų padės išlošti vartotojams ir kad tai yra ilgalaikė politika, yra tik dar vienas patvirtinimas, kad ši Vyriausybė klaidžioja. Konkurencija neduos teigiamo efekto, jei šiluma ir toliau bus gaminama iš brangių dujų. Faktas tas, kad šiluma iš dujų visada bus brangi, atpiginti ją pavyks tik perėjus prie du tris kartus pigesnio vietinio biokuro“, - teigia LŠTA tarybos pirmininkas Andrius Janukonis.
Pasak LŠTA pranešimo spaudai, pakankama parama biokuro projektams yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti didžiausią naudą žmonėms, nes biokuro katilinių statybos reikalauja didelių investicijų, o parama leidžia neįtraukti investicijų grąžos į šilumos kainą ir šilumos tarifą mažinti iš karto vos tik startavus naujai katilinei.
LŠTA teigimu, šiandien Lietuvoje tokios pagalbos gali sulaukti tik nedidelių miestų gyventojai, nes didiesiems nėra sukurta finansinės paramos galimybių. Lietuvoje veikianti paramos sistema verčia didžiuosius miestus vartoti brangias gamtines dujas, o valstybės lėšos kreipiamos į dujų infrastruktūros plėtrą - suskystintų gamtinių dujų terminalo statybą, sako LŠTA.
Ūkio ministerija paskelbė naujas sąlygas, kuriomis remiantis bus paskirstyta 75 mln. Lt apimties parama biokuro projektams. Ministerija skelbia, kad parama gali sudaryti 50 proc. projekto apimties, tačiau negali būti didesnė nei 5 mln. Lt. Tiek kainuoja nedidelė biokuro katilinė, kuri gali atnešti naudos mažo miestelio šilumos ūkyje, teigiama LŠTA pranešime.
Pasak LŠTA, valstybės nenorą remti perėjimą prie biokuro rodo faktas, kad 2004-2013 m. šilumos tiekimo įmonėms buvo skirta vos 145 mln. Lt valstybės ir ES paramos. Tuo tarpu atliekų rūšiavimui skirta 500 mln. litų, vandentvarkai - net 3 mlrd. Lt.
Pirmadienį spaudos konferencijoje po Vyriausybės pasitarimo Premjeras Andrius Kubilius pabrėžė, kad vartotojai laimi ten, kur yra sudaromos galimybės atsirasti konkurencijai tarp įvairių šilumos gamintojų, ir tvirtino, kad Vyriausybė siekia sudaryti sąlygas būtent tokiai konkurencijai.
„Mes ir siekiame visų pirma ilgalaikių permainų šilumos ūkyje, kad tokia konkurencija džiaugtųsi ne tik atskirų savivaldybių gyventojai, bet tuo galėtų pasidžiaugti visi Lietuvoje gyvenantys šilumos vartotojai. Tokios pertvarkos iš tikrųjų yra reikalingos, nepaisant to, kad ekspertai bet kurią mintį apie šilumos ūkio pertvarką vertina iš karto labai kritiškai. Tai leidžia manyti, kad ekspertams atrodo, jog šilumos ūkyje nieko nereikia keisti. Mes taip nemanome“, - sakė A. Kubilius.
Prognozuoti, ar šios kadencijos Vyriausybė spės pasiekti norimų pertvarkų šilumos ūkyje, Premjeras nenorėjo.
„Mes matome šilumos ūkyje, kaip ir kituose energetikos sektoriuose, pertvarkas, kurios nėra vienadienės, ir rezultatų pasiekti per vieną dieną tikrai mes nežadame“, - teigė Ministras Pirmininkas.
A. Kubilius sakė norintis, kad diskusijos Seime dėl šilumos ūkio reformos prasidėtų dar iki naujo Seimo rinkimų, net jeigu tam reikalingų įstatymų ir nebus spėta priimti.