„Vilniaus vartotojai kenčia dėl to, kad jokios konkurencijos
šilumos gamyboje nėra. Klaipėdoje jau tokia konkurencija atsiranda,
Kaune - galbūt, tačiau Vilniaus mieste mes matome tai kaip vieną
didžiausių problemų“, - antradienį interviu LRT radijui sakė
Andrius Kubilius.
A. Kubilius pastebėjo, kad Molėtų savivaldybėje šilumos
kilovatvalandė kainuoja 18 centų, o Vilniuje jos kaina
siekia 29-30 centų.
„Tai rodo vieną dalyką - kad Molėtų savivaldybė susitvarkė
su šilumos reikalais. Deja, tenka pasakyti, kad Vilniaus savivaldybė
nesugebėjo per visą laiką pasiekti tokių pertvarkų šilumos
ūkyje, kurios garantuotų vilniečiams panašias kainas“, - sakė
A. Kubilius.
Anot premjero, taip pat svarbu pereiti nuo dujų prie biokuro
vartojimo: „Daugelis mažesnių savivaldybių šiuos darbus yra labai
efektyviai realizavę ir tokiu būdu sugeba pagaminti žymiai pigesnę
šilumą“.
Trečias dalykas, anot Vyriausybės vadovo, - būtina
daugiabučių renovacija: „Šilumą mes turime elementariai taupyti“.
Sostinėje šilumą tiekiančios bendrovės „Vilniaus energija“
valdybos narys ir „Dalkia Lietuvos“ valdybos pirmininkas Andrius
Janukonis taip pat kartoja, kad reikia pereiti prie biokuro, tačiau
parama tokiems projektams didžiuosiuose miestuose, anot jo, yra labai
menka.
„Šiluma iš dujų visada bus brangi, atpiginti ją pavyks tik
perėjus prie du-tris kartus pigesnio vietinio biokuro“, -
išplatintame komentare teigė A. Janukonis, kuris taip pat yra
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos tarybos pirmininkas.
„Parama leidžia neįtraukti investicijų grąžos į šilumos
kainą ir šilumos tarifą mažinti iš karto – vos startavus naujai
katilinei. Deja, šiandien Lietuvoje tokios pagalbos gali sulaukti tik
nedidelių miestų gyventojai. Kodėl taip negali atsitikti dideliame
mieste? Atsakymas – didiesiems nėra sukurta finansinės paramos
galimybių“, - rašoma asociacijos pranešime.
Asociacija pastebėjo, kad nors Ūkio ministerijai ketina
paskirstyti 75 mln. litų ES paramos biokuro projektams, tačiau
parama negali būti didesnė nei 5 mln. litų - tiek paramos, anot
asociacijos, užtektų įsigyti tik nedidelei biokuro katilinei,
naudojamai mažame miestelyje.
Prognozuojant, kad ateinantis žiemos sezonas bus brangiausias
šalies istorijoje, Vyriausybė ketina pertvarkyti šilumos ūkį ir
atpiginti šilumą, tačiau nežada, kad permainos bus labai greitos.
Vyriausybė liepą apsisprendė dėl šilumos ūkio pertvarkos
gairių, kurios numato didesniuose miestuose atskirti šilumos gamybą
nuo tiekimo. Tikimasi, kad tai gali atpiginti šilumos energiją
vartotojams, be to, taip bus artėjama prie trečiojo ES energetikos
paketo įgyvendinimo.
Energetikos ministerija, parengusi Šilumos ūkio įstatymo
projektą, teigė, kad galutinis jo variantas paaiškės po diskusijų
tiek su šilumos gamintojais ir vartotojais, tiek su valstybės
institucijomis. Ministerija, reaguodama į Lietuvos šilumos tiekėjų
asociacijos reikalavimą supažindinti rinkos dalyvius su šilumos
ūkio pertvarką reglamentuojančiu įstatymo projektu, pareiškė,
kad dokumentas netrukus bus paskelbtas viešai.
Šiuo metu daugiausia problemų yra Vilniuje, kur šilumos ūkis
iki 2016 metų išnuomotas „Dalkia“ valdomai bendrovei „Vilniaus
energija“ ir kur yra vienos didžiausių šalyje šilumos kainų.
Šilumos ūkis yra išnuomotas ir kai kuriuose kituose mažesniuose
šalies miestuose, kitur jį valdo savivaldybės, tačiau beveik
visoje Lietuvoje gamyba ir tiekimas yra vienose rankose.