Šalia Klaipėdos veikiančios valstybės valdomos bendrovės „Geoterma“ jėgainės pagaminta energija naudojama šildymui. Vasarą ji šiluma aprūpina pusę Klaipėdos, žiemą jos pagamintos energijos užtenka dešimtadaliui miesto.
Neranda užtarėjų
Per parą iš dviejų gręžinių išgaunama po 100 kubinių metrų 40 laipsnių temperatūros vandens. Bendrovės vadovai siūlo dalį iš jo pagaminamos energijos panaudoti ir kitoms reikmėms – gydymui, žuvims veisti, keliams laistyti, apšiltinti baseinus. Tuo jau daugelį metų naudojasi geoterminį vandenį išgaunančios Europos šalys – Lenkija, Vokietija, Slovėnija, Austrija.
Neabejojama, kad naujomis galimybėmis pasinaudotų grožio ir sveikatingumo paslaugas teikiantys verslininkai, tačiau kelerius metus laukiama politikų palaiminimo. „Iki šiol nesu sulaukęs nė vieno rimto užtarėjo, kuris pasakytų – taip, šito reikia. Vietoj to, nuolat kaišiojami pagaliai į ratus“, - skėsčiojo rankomis UAB „Geoterma“ valdybos narys Ričardas Vaitiekūnas.
Klaipėdos universiteto mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad Vakarų Lietuvoje – nuo Skuodo iki Raseinių glūdintis geoterminis vanduo, du kartus karštesnis nei Lenkijoje ar Rusijoje, yra unikalus ir galėtų būti naudojamas gerinant sveikatą. Jis padeda reguliuoti kraujospūdį, retina širdies pulsą, teigiamai veikia odą. Tai patvirtino procedūras su šiuo vandeniu išbandę Palangos sanatorijų lankytojai.
Bendrovės užsakymu tyrimai tęsiami, tačiau ar pavyks jais pasinaudoti, kol kas neaišku. Jau antrus metus Vyriausybė svarsto, kad geriausia būtų jėgainę valančią įmonę privatizuoti. Pastarąjį kartą šis klausimas buvo svarstomas liepą, tačiau po diskusijų UAB „Geoterma“ liko numatytų privatizuoti objektų sąraše.
Įžvelgia slaptų tikslų
R. Vaitiekūnas prašo uostamiesčio valdžios užtarimo. Jo teigimu, įmonės privatizavimas nieko gero neduotų. „Klaipėdos politikai turėtų apsispręsti, ar jėgainė reikalinga. Ji buvo statyta kaip eksperimentinis objektas, siekiant išnaudoti gamtos resursus prie jūros. Galbūt ateityje ji galėtų tapti statomo Jūrinio slėnio dalimi, mokslinių tyrimų baze“, - kalbėjo R. Vaitiekūnas.
Metinė bendrovės apyvarta siekia apie 15 mln. litų. Jos finansinę padėtį R. Vaitiekūnas apibūdino kaip gerą, tačiau ją slegia paskola, kuriai grąžinti kasmet sumokama po 2 mln. litų. Jo teigimu, įmonė lengviau atsikvėptų, jeigu būtų apsipręsta dalį skolos nurašyti.
Klaipėdos miesto savivaldybės Strateginės plėtros komiteto nariai po ketinimais bendrovę privatizuoti įžvelgė ir galimų slaptų kėslų. Veiklą plečianti „Geoterma“ taptų rimta konkurente dabar Klaipėdoje statomai atliekų deginimo jėgainei, kuri taip pat tieks šilumą gyventojams.
Kol valdžia trypčioja, verslininkai nesėdėjo sudėję rankų – netoli Palangos jau kyla Žibininkų turizmo ir sveikatingumo kompleksas, kuris duris atvers jau kitą vasarą. Čia numatyta teikti plataus spektro grožio ir sveikatinimo paslaugas, panaudojant iš žemės gelmių išgautą geoterminį ir mineralinį vandenį. Teigiama, jog tai bus analogų Baltijos šalyse neturinti rekreacijos objektas, į kurį numatyta investuoti per 36 mln. litų. Pusę sumos tikimasi gauti iš ES struktūrinių fondų.
