Tik kai Baltijos šalys dirbs sinchroniniu rėžimu su kontinentinės Europos tinklais „galutinius ir lemiamus sprendimus dėl sistemos darbo priimsime savarankiškai ir būsime apsidraudę nuo netikėtumų kaimyninėje elektros sistemoje“, atsakyme lrytas.lt nurodo „Litgrid“.
Ši įmonė skelbia, kad taip susijungti ketinama 2020 metais. Iki tol Lietuvos elektros sistema priklausys vadinamajam BRELL žiedui. Pastarasis pavadinimas yra santrauka žodžių „Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva“ - šių šalių sistemos sinchronizuotai dirba žiede. Jo darbas valdomas iš Maskvoje esančios dispečerinės.
Iki 2015-ųjų ketinama užbaigti elektros jungtį jūra tarp Lietuvos ir Švedijos, taip pat pirmąją jungtį su Lenkija. Abejų tiesimo darbai prasidės 2013-aisiais. Lietuva nori iki 2020 metų nutiesti dar vieną antrąją elektros jungtį su Lenkija, tačiau sutarimo su Lenkija dėl šios jungties nėra.
Uždarius Ignalinos atominę elektrinę apie tris ketvirčius elektros Lietuva importuoja, daugiausia iš Rusijos. Įmonės „Lietuvos dujos“ nuomone, dujos Rusijoje yra gerokai pigesnės, nei Lietuvoje, todėl šioje šalyje elektra yra gerokai pigesnė.
Praeitą pirmadienį Rusijai be įspėjimo atjungus vieną svarbesnių jungčių tarp Rusijos ir Latvijos, Lietuvos galimybės importuoti elektrą iš Rusijos ar Estijos stipriai sumažėjo.
Apie šį išjungimą nebuvo įspėta, todėl jam nebuvo pasiruošta – nebuvo įjungtos elektrinės Latvijoje ir Lietuvoje. Nesitikint atjungimo išvakarėse buvo planuotai išjungta viena iš didesnių Latvijos elektrinių. Todėl elektros Lietuvoje ėmė trūkti, o jos kaina pašoko trigubai.
Per parą įjungus elektrines Lietuvoje kaina kiek sumažėjo. Bet antradienį avariniu būdu išsijungė vienas iš Elektrėnų elektrinės blokų.
Savo elektrinėse Lietuvai elektrą teko gaminti kelias dienas. Jų elektra atsieina brangiau, nei importuojama.
Buitiniams vartotojams elektra nepabrango, nes jos kaina yra nustatyta iš anksto ir nuo svyravimų rinkoje tiesiogiai nepriklauso.
Akademikas Jurgis Vilemas svarsto, kad didelės bėdos dėl linijos atjungimo neįvyko. Atvirkščiai – Lietuva parodė, kad jos elektros sistema veikia patikimai. „Skandinavijos šalyse tokie pikai, elektros kainų šuoliai yra dažnas reiškinys. Tokių kolizijų būna retai, bet jų pasitaiko. Reikia pratintis – jei yra elektros birža, tai kainos joje gali stipriai svyruoti. Tai tik mums naujiena, kitur tai įprasta“, - svarstė jis. „Bėda būtų buvusi, jei elektra Lietuvoje būtų užgesusi. Bet nebuvo. Viskas, kas reikėjo, suveikė. Taip, už savą gamybą reikia mokėti daugiau, bet akivaizdu, kad jos pakanka“, - sakė akademikas. Jo nuomone, vienintelis priekaištas gali būti tai, kad linija atjungta neįspėjus. „Gal įvyko nesusikalbėjimas. Gal tie politiniai santykiai tarp Rusijos ir Lietuvos įtempti kažkiek lemia draugiškumo trūkumą. Pagal BRELL sutartį reikėjo tvarkingai pranešti, kad linija bus atjungta remontui. Čia galima visko įžiūrėti. Gali būti, kad svajojantys apie atominę elektrinę sakys: labai gerai, tokie veiksmai pakėlė kainą, bus labiau pagrįsta atominės elektrinės svajonė, nes štai ką daro rusai. Galima įžvelgti, kad tokie veiksmai pasitarnauja šios idėjos labui“, - sakė J. Vilemas.
Panašiai, kaip „Litgrid“, kalba ir Estijos perdavimo tinklų valdytoja „Elering“.
„Šis atvejis dar akrtą patvirtino būtinybę atjungti Baltijos šalių elektros perdavimo sistemas nuo Rusijos ir sujungti jas su kontinentinės Europos perdavimo tinklais“, - nurodo „Elering“ valdybos pirmininkas Taavis Vaskimagis, rašo „Verslo žinios“.
Pasak jo, Rusija vieną iš jungčių buvo netikėtai atjungusi ir birželį.
