Posėdžio dienotvarkėje įrašyti du punktai, pirmasis jų tapo posėdžio sušaukimo priežastimi. Numatoma išklausyti ir apsvarstyti informaciją dėl AB „Kauno energija“ ir UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ pasirašytų sutarčių. Šį klausimą turėtų pristatyti Kauno miesto savivaldybės įsteigtos bendrovės „Kauno energija“ vadovas Rimantas Bakas bei savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus vedėjas arba jo pavaduotojas.
Valdančiosios partijos - Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų - Kauno skyriaus vadovas bei miesto meras Andrius Kupčinskas neslepia, kad su sąlygomis, kurios Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ buvo iškeltos norint parduoti Kauno termofikacinės elektrinės (KTE) akcijas, turėtų susipažinti visi tarybos nariai. Opozicijos atstovams tai neatrodo priimtina.
Paklaustas, kokių iš tikrųjų tikslų siekia meras kviesdamas tarybos narius į uždarą posėdį, A. Kupčinskas atsakė:
„Ne mano, kaip savivaldybės mero, galioje leisti ar neleisti tarybos nariams susipažinti su sutartimis tarp Kauno energijos ir KTE. Mano, kaip mero, tikslas, - kad visi savivaldybės politikai, kurie yra išrinkti Kauno miesto gyventojų atstovai, būtų visapusiškai supažindinti su „Kauno energijos“ valdybos sprendimais bei jų pagrindu pasirašytomis sutartimis. Kad kiekvienas politikas galėtų padaryti savas išvadas, ar jos naudingos miestui, ar buvo galima išsiderėti palankesnių sąlygų ir išvaduoti kauniečius iš energetinės monopolijos.
Tačiau „Kauno energijos“ stebėtojų tarybos pirmininkas, Darbo partijos atstovas Kauno miesto taryboje Rytis Šatkauskas, yra kitos nuomonės. Posėdžio išvakarėse, prieš išvykdamas į tolimą komandiruotę, dėl kurios ketvirtadienį Kauno savivaldybėje galimose diskusijose apie elektrinės akcijų pardavimą ir su tuo susijusį ar nesusijusį politikų vaidmenį, nedalyvaus, teigė:
„Reikėtų priminti, jog sąlygas dėl KTE pardavimo nustatė AB „Kauno energija“ valdyba, o jas patvirtino stebėtojų taryba, kurioje yra visų politinių daugumos partijų nariai. Vadinasi, savivaldybės taryboje triūsiantys politikai turėjo išsamią informaciją ir galėjo į ją reaguoti“.
R. Šatkauskas dar priminė: net Kauną valdančioji koalicija yra viešai pripažinusi, jog AB „Kauno energija“ valdybos sprendimai buvo teisėti. O tai, kad KTE akcijų pardavimas yra politinis reikalas, pasak R. Šatkausko, patvirtino ir Kauno apygardos prokuratūra, kuri atmetė mero skundą.
Kauno meras Andrius Kupčinskas Kauno apygardos prokuratūrai prašymą, kuriame prašoma ištirti, ar savivaldybės valdomos įmonės valdyba nepažeidė viešojo intereso, įteikė rugpjūčio pabaigoje, tačiau prokurorai, anot „Kauno energijos“ stebėtojų tarybos pirmininko, miesto vadovui atsakė, jog pagrindo prašymą patenkinti nėra.
„Jei visi viską žinojo, jei buvo laiko pareikšti savo nuomonę, jei valdyba veikė teisėtai ir tą įžvelgia net teisėsaugininkai, tai kodėl toliau KTE akcijų pardavimo tema yra eskaluojama?“, - svarstė R. Šatkauskas.
Jo nuomone, priežastys gali būti dvi. Pirmoji, kuri, pasak tarybos nario, tampa vis realesnė, yra tai, jog „valdančioji dauguma iš tiesų turi interesų, kad šiluma mieste dar kurį laiką nepigtų. Antroji - artėjantys Seimo rinkimai ir noras konservatorių partijai sukrauti nemokamus politinius dividendus.“
„Nepaisant to, kad Kauno meras Seimo rinkimuose nekandidatuoja, jis, viešai išsakydamas tas mintis, kurias nori girdėti rinkėjai, gali padėti laimėti daugiau mandatų partijai, kuriai atstovauja. Bet ar toks reklamavimosi būdas yra sąžiningas?“, - svarstė R. Šatkauskas.
R. Šatkauskas neabejoja, jog uždarame tarybos posėdyje dalyvausiantys Kauno savivaldybės politikai privalės pasirašyti saugosią išgirstas paslaptis: „Todėl manau, kad konservatoriai, prisidengę paslapties šydu, toliau tęs akcijų pardavimo klausimą ir dejuos, kaip viskas blogai buvo padaryta. Kodėl tada jų nariai, kurių stebėtojų taryboje buvo net du, į posėdžius net nesiteikdavo ateiti? Gal tokiai situacijai, kuomet visuomenė nepagrįstai bauginama, buvo ruoštasi iš anksto?“, - spėliojo R. Šatkauskas.
Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Kęstutis Betingis patikino, jog nėra pagrindo sakyti, kad prokuroras atmetė ar patenkino Kauno mero pasirašytą prašymą dėl „Kauno energijos“ valdybos veiksmų, nes tokio sprendimo prokuroras nepriėmė.
„Pateikdamas prašymą, Kauno apygardos prokuratūrai, meras nenurodė priežasties, dėl ko pati savivaldybė negalėtų įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą ir ginti savo teises bei teisėtus interesus. Jei tik mato, kad buvo padaryti kokie nors pažeidimai.
Valstybės institucija (savivaldybė) yra subjektas, ji pati gali viską padaryti, kas priklauso, aiškinantis galimus pažeidimus. Mes, kartoju, nepriėmėm jokio atsisakymo, ir nutarimas nebuvo priimtas. Prokuratūra tik išaiškino savivaldybei, kaip turėtų elgtis institucija tokiu atveju“, - antradienio pavakarę Eltai sakė apygardos prokuratūros vadovas K. Betingis.
Tačiau Kauno miesto meras A. Kupčinskas antradienį informavo, jog jo skundo dėl galimai pažeisto viešojo intereso, kai „Kauno energijos“ valdyba pritarė Rusijos „Gazprom“ sprendimui KTE akcijas parduoti ne Lietuvoje registruotai bendrovei „Clement Power Venture“, prokuratūra nėra atmetusi.
„Kauno apygardos prokuratūra pagal Kauno miesto savivaldybės raštą kol kas nepriėmė jokio sprendimo dėl kreipimosi į teismą ginant viešąjį interesą. Nes, kaip nurodė savo atsakyme prokuroras, gindamas viešąjį interesą turi teisę kreiptis į teismą tik tada, jei savivaldybės institucija, kurios veiklos srityje buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiima priemonių jam pašalinti.
Prokuratūra pasiūlė Kauno miesto savivaldybei pirmiausia pačiai įstatymų nustatyta tvarka, teisinėmis priemonėmis ginti savo teises ir teisėtus interesus, kas ir buvo padaryta.
Reaguojant į prokuratūros pasiūlymą, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius rugpjūčio 31 d. ieškiniu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl „Kauno energijos“ valdybos sprendimų panaikinimo.
Be to, prokurorai įpareigojo miesto savivaldybę informuoti apygardos prokuratūrą apie priemones kurių savivaldybė ėmėsi, ir nurodytų aplinkybių sprendimo rezultatus. Kauno apygardos prokuratūra savo atsakyme nurodė, kad ji net nematė tų ginčijamų „Kauno energijos“ valdybos sprendimų, jų nevertino. Logiška, jog prokuratūra nepriėmė jokio sprendimo nei dėl valdybos sprendimų ginčijimo, nei dėl valdybos narių kokios nors veikos.
Neplanuoto tarybos posėdžio sušaukimas, kad politikai susipažintų su priimtais valdybos sprendimais ir pasirašytomis sutartimis, - tai viena iš prokuratūros nurodytų taikytinų reagavimo priemonių“, - aiškino Kauno meras.
Dėl konfidencialumo, kuris galėtų būti pažeistas leidus ir eiliniams (nepriklausantiems „Kauno energijos“ valdymo ar stebėjimo organams) miesto tarybos nariams susipažinti su įvairių klausimų keliančiomis sutartimis, paklaustas, ar turi abiejų pusių - „Kauno energijos“ ir Kauno termofikacinės elektrinės sutikimus paviešinti jų sutartį, A. Kupčinskas išreiškė tokią nuomonę:
„Kas yra konfidencialu tose sutartyse, ir kam negalima tos informacijos atskleisti, turi būti nurodyta pačiose sutartyse. Bet, mano nuomone, jei „Kauno energijos“ valdyba sutiko leisti pasirašyti tokias sutartis, kurių turinys negalėtų būti atskleistas Kauno miesto gyventojų atstovams - Kauno miesto tarybos nariams, tai akivaizdu, jog galimai čia paslėpta kažkas „nešvaraus“.
