Naujovė nukreipta į bendrijas, kurios savo iniciatyva ir lėšomis jau yra įdiegusios kai kurias energiją taupančias priemones: pavyzdžiui, pasikeitusios langus, apšiltinusios stogą ir pan. Tokiu būdu jau mažinamos energijos sąnaudos, nepaisant to, kad nėra atlikta pilna daugiabučio namo renovacija.
„Savaime suprantama, tokios iniciatyvos yra skatintinos ir sveikintinos. Tačiau gyvenimas parodė, jog tuomet, kai šios bendrijos ėmėsi pilnos namo renovacijos, joms iškilo problemų“, - teigia ministras G. Kazlauskas.
Rengiant investicinį namo atnaujinimo projektą anksčiau įdiegtos energijos taupymo priemonės bei pasiekti rezultatai nebuvo įskaičiuojami į bendrą sutaupymo rezultatą. Tokiu būdu bendrijoms iškilo grėsmė negauti valstybės skiriamos paramos renovacijai – arba gauti perpus mažiau, nei jos galėtų bei norėtų.
„Todėl ir pakeitėme teisės aktus, kurie dabar numato, kad rengiant investicinį planą įskaičiuojamos ir tos energijos taupymo priemonės, kurios buvo įdiegtos dar iki renovacijos. Nustatytas ir tų priemonių įdiegimo terminas – 5 metai iki investicinio plano parengimo“, - sako Aplinkos ministerijos vadovas.
Tam, kad anksčiau įdiegtos priemonės būtų „užskaitytos“, žmonės turės pateikti atliktus darbus įrodančius dokumentus: paslaugų, rangos darbų sutartis ir pan. Jei dokumentai neišlikę, darbų kiekius bei pasiektus sutaupymus bus galima įvertinti atlikus pastato ekspertizę.
„Ši naujovė – išties didelis palengvinimas iniciatyviems žmonėms, ji patvirtinta atsižvelgus būtent į jų prašymus bei nusiskundimus. Tikiuosi, jog tai padės dar labiau paspartinti daugiabučių renovacijos procesus, kurie šiuo metu jau yra įgavę nemenką pagreitį“, - tvirtina aplinkos ministras G. Kazlauskas.
