Jei nepriklausai stambiesiems tinklams ar esi įsikūręs netoli pasienio, kuo greičiau atsikratyk verslo. Tuo įsitikinę verslininkai, kurių valdytoms degalinėms šiuo metu skubiai dairomasi pirkėjų.
Nedidelės konteinerinės degalinės pasmerktos išnykti. Bankrutavus savininkams jų net nepavyksta parduoti.
Vien dujos neišmaitino
„Prekiavome tiktai dujomis. Pasirodė, kad pragyventi iš vienos degalų rūšies sudėtinga”, – atsiduso jau bankrutavusiai bendrovei „Čia” vadovavęs Romas M.
Bendrovė prieš kelerius metus turėjo degalinių įvairiuose miestuose. Pradėjus verslą ambicijų netrūko – atidarytos degalinės Vilniuje, Kaune, Alytuje.
Kai kurios – netgi neblogose vietose. Verslininkui padėjo drąsiai paimta banko paskola. Tačiau šiandien turėtas degalines nesėkmingai bandoma parduoti iš varžytinių.
„Netrukus bus jau trečias aukcionas. Jeigu ir šis nepavyks, vėl teks nuleisti kainą”, – sakė bankroto administratorė Raminta Valiulienė.
Vis mažina kainą
Turtą bandantys parduoti administratoriai iškart siūlo tris degalines. Iš pradžių už jas norėta 2,7 mln. litų, dabar kaina sumažinta iki 2 milijonų. Bet net ir tokia suma nepadengs banko paskolos.
R. Valiulienė teigė, kad neatsitiktinai bandoma vienam pirkėjui parduoti kartu visas degalines.
„Degalinė Alytuje yra patraukli, o dėl degalinių Kaune ir Vilniuje sunkiau. Į jas reikia nemažai investuoti, o parduoti po vieną labai sudėtinga”, – pasakojo bankroto administratorė.
Verslininkas Romas M. teigė, kad pavienėms degalinėms ypač sunku konkuruoti su tinklais, prekiaujančiais visomis degalų rūšimis ir dar turinčiais parduotuves.
„Mums nebuvo jokių galimybių išlikti”, – apgailestavo pašnekovas.
Prekiauti benzinu ir dyzelinu, pasak jo, nebuvo techniškai įmanoma. O marža pardavinėjant dujas yra dar mažesnė nei prekiaujant benzinu.
Prašo kelių milijonų
Parduodamų degalinių atsiranda nuolat.
„Jeigu turi vieną ar dvi, išlikti sunku. Tai nėra pelningiausias verslas”, – pripažino Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys.
V. Šukio žiniomis, vidutinė kaina svyruoja apie milijoną litų, nelygu vieta ir degalinės patrauklumas.
Tiesa, už šalia Vilniaus parduodamą degalinę pardavėjai prašo 2,9 milijono litų.
Prie svarbaus kelio esanti degalinė turi visą parą veikiantį barą, dėl to ir kaina didesnė.
„Ypač sunku parduoti konteinerines degalines kaimuose. Niekas nenori daug investuoti”, – aiškino sąjungos vadovas.
Pasienyje degalų nereikia?
Su dar didesniais iššūkiais susidūrė degalinės, esančios netoli pasienio su Rusija arba Baltarusija. Jas valdantys verslininkai neslepia, kad išsilaiko tik iš prekybos maisto produktais.
Šiuo metu nesėkmingai bandoma parduoti prie pat sienos su Kaliningradu esančią degalinę Kudirkos Naumiestyje.
„Niekas nenori jos pirkti, nors degalinė tvarkinga.
Visi parsigabena degalų iš ten, kur pigiau.
Ūkininkai prašė, kad joje būtų prekiaujama bent žymėtu dyzelinu, bet ir tai, ko gero, neapsimoka”, – pripažino asociacijos vadovas.
