Ministro A. Sekmoko neseniai pristatytą šilumos ūkio reformą miestų ir rajonų vadovai daužo į šipulius.
Kad ir kaip būtų keista, būtent jie labiausiai priešinasi idėjai visus šilumos ūkius sutelkti į vienas rankas.
Įspėjo dėl pasekmių
„Sunkiai įsivaizduoju, kaip tai įmanoma techniškai padaryti”, – gūžčiojo pečiais Elektrėnų meras Kęstutis Vaitukaitis, įvertinęs šilumos ūkio reformos idėjas.
Jis ir kiti Lietuvos savivaldybių asociacijai priklausantys miestų bei rajonų vadovai kreipėsi į valdžią prašydami gerai apskaičiuoti prieš imantis revoliucijos.
Asociacija išplatino laišką, kuriame įspėjama dėl pasekmių, kurios gali kilti priėmus kai kurias naujoves.
Pavyzdžiui, K. Vaitukaičiui nesuprantama, kaip įmanoma atskirti ir kam nors parduoti šilumos tinklus.
Pagal reformą, gamintojas ir tinklai turi būti nesusiję. Elektrėnų meras mano, kad tinklus perdavus atskirai privačiai bendrovei vartotojams dėl to galutinė šilumos kaina tik kils.
„Kam reikia atiduoti tai, kas priklauso savivaldybei? Juk visa atsakomybė teks mums, nepaisant to, kas valdys tinklus ar visą ūkį”, – stebėjosi K. Vaitukaitis.
Piestu prieš draudimus
Savivaldybėms turi būti uždrausta išnuomoti šilumos ūkius, o jei tai jau padaryta, reikalaujama nepratęsti sutarčių, nes viskas turi priklausyti valstybei.
Tai vienas A. Sekmoko siūlomos reformos punktų.
„Tai pasityčiojimas iš savivaldybių. Mes galėsime tiktai skelbti šildymo sezono pradžią ir pabaigą.
Regis, tokių reformų idėja kilo žmogui, visiškai nesusipažinusiam su šilumos gamyba”, – stebėjosi ir Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.
Jo nuomone, jei privatus nuomotojas nevykdo įsipareigojimų ir daro žalą, santykius su juo reikia nutraukti.
Jeigu jis veikia pagal sutartį, galima dirbti kartu. Tačiau draudimai, anot mero, yra netgi pavojingi.
„Visos šios prievolės kvepia absurdu. Valstybė šilumos ūkį valdė prieš 15 metų. Po to mums teko viską perimti su skolomis ir nugyventu ūkiu”, – kalbėjo Druskininkų meras.
Nenori kentėti dėl Vilniaus
Elektrėnų ir Druskininkų istorijos skirtingos.
Elektrėniškiai šilumos ūkį valdo patys, o Dzūkijos kurortą šildo privati bendrovė. Tačiau abiejų merai negali suprasti, kaip galima vienu įstatymu viską apversti aukštyn kojomis.
Pavyzdžiui, šilumos ūkio reforma leidžia gyventojams atsijungti nuo centralizuoto šildymo bet kada ir iš esmės bet kaip. Žinoma, norinčių tai padaryti yra nemažai, bet, pasak K.Vaitukaičio, kai visiškai atriši rankas, visi elgsis kaip tik norės.
„Prisistatys daugybę kaminėlių ir šildysis, kaip kas pajėgs. Sistema bus visiškai sugriauta, nors Europa kaip tik eina centralizuoto šildymo link”, – kalbėjo Elektrėnų meras.
Jo nuomone, kurti įstatymą, kuriuo norima pakeisti padėtį Vilniuje, tačiau taikyti jį visai Lietuvai yra nelogiška.
„Ši reforma net juodraščiui neprilygsta.
Toks įspūdis, kad rašyta paskutinę naktį, paskubomis.
Suprantu, kad norima rasti išeitį sostinėje. Tačiau Lietuvoje yra dar 59 savivaldybės”, – sakė R. Malinauskas.
Druskininkų mero nuomone, jei viename mieste atskirti nepriklausomus šilumos gamintojus ir tinklus galbūt ir būtų normalu, kitame kiltų visiška suirutė.