Nemokamas viešasis transportas už milijonus sukėlė įtarimų

Kol Lietuvos savivaldybės suka galvą, ar branginti viešojo transporto paslaugas, Estija nusprendė žengti priešingu keliu. Tačiau estams tai kelia įtarimų.

Daugiau nuotraukų (1)

Gediminas Pilaitis ( „Vartai”)

Nov 5, 2012, 10:19 PM, atnaujinta Mar 15, 2018, 4:27 PM

Talino valdžia, įvertinusi šiemet surengtos miestiečių apklausos rezultatus, jau prieš porą mėnesių apsisprendė, kad vietos gyventojai nuo kitų metų viešuoju transportu važinės veltui.

Už nemokamas keliones viešuoju transportu pasisakė 60 proc. taliniečių. Politikams to užteko – nuo kitų metų mieste įsigalios nauja viešojo transporto paslaugų sistema.

Miestiečiams – daug lengvatų

Estijos sostinėje ir dabar keleiviams galioja nemažai įvairių lengvatų: viešuoju transportu nemokamai naudojasi pensininkai nuo 65 metų ir vaikai.

Talino gyventojai sutaupo įsigiję pigesnius, 18,5 euro (64 litus) kainuojančius mėnesinius bilietus visoms transporto rūšims. Atvykėliams už tokį bilietą reikia mokėti brangiau – 23 eurus (beveik 80 litų).

Tačiau jie gali naudotis terminuotaisiais penkių dienų ir net valandos bilietais. Jaunesni pensininkai ir moksleiviai šiuo metu už mėnesinį bilietą pakloja 7,5 euro (26 litus).

„Lengvatomis naudojasi 70 proc. miestiečių. Visuomeninio transporto sektorius – nuostolingas.

Pajamos už bilietus sudaro tik 30 proc. visų išlaidų.

Todėl viešojo autotransporto įmones kasmet tenka remti”, – „Lietuvos rytui” pasakojo Talino savivaldybės vicemeras Taavi Aasas.

Įgyvendina socialinį projektą

To nepaisydami estai pirmieji Baltijos šalyse ryžosi perversmui – nuo kitų metų Talino gyventojai už viešojo transporto paslaugas nemokės.

Miesto savivaldybei tokia pertvarka per metus kainuos apie 12 mln. eurų. Talino svečiai ir toliau turės pirkti bilietus.

Viešajame transporte jau įgyvendinta ir elektroninių bilietų identifikavimo sistema – fiksuojama kelionės trukmė, nuvažiuotas atstumas. Tokie bilietai registruojami savivaldybės įstaigose.

Įsigaliojus naujai tvarkai, kontrolieriams nebus sunku nustatyti, ar keleiviai yra miesto gyventojai, kuriems taikomos lengvatos.

Nemokamas keliones Talino valdžios atstovai vertina kaip socialinį projektą. Pasak jų, permainomis labiausiai džiaugiasi pusamžiai, mažiau uždirbantys Talino gyventojai, ypač tie, kurie gauna minimalų 290 eurų atlyginimą. Estijoje vidutinė mėnesio alga siekia 839 eurus.

Ar bus naujų mokesčių?

Skeptiškiau nusiteikę Talino gyventojai miesto politikų sumanymus vadina populizmu, primenančiu kažkada iš tribūnų žarstytas Sovietų Sąjungos lyderio Nikitos Chruščiovo utopines idėjas sukurti Saulės miestus, kuriuose žmonės nemokamai važinės autobusais, tramvajais ir metro.

Estijoje artėja savivaldybių rinkimai, todėl kai kurie taliniečiai šypsodamiesi aiškina, kad nemokamas sūris būna tik spąstuose.

Talino savivaldybė, užsimojusi sumokėti už jai pavaldžių visuomeninio transporto įmonių paslaugas, esą bet kada galės atsigriebti – po kiek laiko miesto gyventojai galbūt bus apkrauti papildomais socialiniais mokesčiais.

T.Aasas neigia tokius įtarimus: „Pinigų dotacijoms tikrai užteks. Kitąmet, kai baigsime Talino kanalizavimo ir vandentiekio tvarkymo projektą, įmonės, kuri aprūpina miestą vandeniu, pajamos sieks 12 mln. eurų. Šių lėšų užteks nemokamoms viešojo transporto paslaugoms padengti.”

Dar viena priežastis, kodėl Talino valdžia nusprendė taip pasielgti, – vis didėjanti oro tarša. Miesto atmosferą labiausiai nuodija lengvieji automobiliai.

Kiemų neapmokestins

Taline, kaip ir kituose didmiesčiuose, yra tokių zonų, kuriose reikia mokėti už pastatytus lengvuosius automobilius. Tačiau valdžia jų plėsti ar prismaigstyti gatvėse kuo daugiau stovos skaitiklių neplanuoja.

Estai žengia kitu keliu – senamiestyje ir šalia jo neužstatytuose plotuose įrengiamos nemokamos automobilių stovėjimo aikštelės.

Estijos sostinėje, kurioje gyvena apie 400 tūkst. žmonių ir kasmet apsilanko keli milijonai užsienio turistų, įrengta tik 50 automobilių stovos skaitiklių.

Tuo metu Vilniaus gatvėse stovi 232 tokie prietaisai. Gerokai mažesnė Klaipėda jau įsirengusi 150 stovos skaitiklių.

Klaipėdos savivaldybė jau numačiusi rinkliavas ir už automobilių statymą daugiabučių kiemuose.

Kitąmet teks krapštyti pinigines ne tik savo mašinas svetimuose kiemuose paliekantiems kitų uostamiesčio mikrorajonų gyventojams, atvykėliams, bet ir tų pačių daugiabučių gyventojams.

„Mes skiriame lėšų daugiabučių bendrijoms, kad jos tvarkytųsi pačios – įsirengtų lengvųjų automobilių stovėjimo aikšteles ir jomis naudotųsi savo nuožiūra.

Tam iš biudžeto kasmet atseikėjama 300 tūkst. eurų. Ateityje dotacijos namų bendrijoms tik didės”, – žadėjo T.Aasas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.