„Jokie Susisiekimo ministerijos bandymai tartis
su „Ryanair“, kad ji išlaikytų savąsias pozicijas šiame uoste,
nedavė jokių rezultatų.
Šnekėti pradėta nuo tada, kai ši kompanija
perkėlė pirmąsias tris kryptis iš Kauno į Vilnių. Bet į konkrečių
rezultatų galėjusias duoti šnekas „Ryanair“ nesileido.
Manytume, ilgai tai tęstis negali, nes sostinėje ši kompanija,
kaip ir visos kitos, moka didesnius mokesčius, nei Kaune. Situacija
tikrai keisis prieš kitų metų vasaros skrydžių sezoną.
Neabejoju,
jog tuomet vasaros skrydžių iš Kauno tvarkaraštyje vėl bus daugiau
ne tik „Ryanair“, bet ir panašių oro vežėjų įrašytų maršrutų.
Juolab kai ir pati „Ryanair“ planuoja jų nemažai Kaune atkurti ar
papildyti naujomis kryptimis. Gal net iki 40 ar daugiau. Ar tikrai
tie planai virs realybe, po kelių mėnesių pamatysim“, - sakė susisiekimo ministro
patarėjas, buvęs Kauno miesto meras Rimantas Mikaitis.
Dar kartą patvirtinęs, jog ilgalaikė ministerijos strategija
dėl Kauno oro uosto nesikeičia, susisiekimo ministro patarėjas R.
Mikaitis atkreipė dėmesį į vangoką ir šios valstybinės įmonės
poziciją.
Anot jo, nederėjo oro uostui „gyventi tarsi užliūliuotam
„Ryanair“ atėjimo. Reikėjo veikti, ieškoti ir naujų galimų vežėjų, nes negalima savo perspektyvos sieti tik su viena kompanija, kuri elgiasi kaip nori.
Tai didelis smūgis Kauno
viešbučiams bei kitoms paslaugas turistams ar regiono
svečiams teikiančioms įmonėms, ypač Kauno viešbučiams. Būtent
„Ryanair“ keleiviai užsieniečiai kai kuriuose miesto viešbučiuose
sudarydavo net iki dviejų trečdalių juose apsigyvenusių svečių. Klestėjęs Kauno oro uostas žadino ir daugelių kitų verslų plėtrą tiek mieste, tiek rajone.
Tiek Kauno rajono, kurio teritorijoje oro uostas yra, tiek
Kauno miesto merai dėl dabartinės tokios padėties, kai užsienio
bendrovė „Ryanair“ daugumą skrydžių iš Kauno perkėlė į Vilnių,
ragina atsakomybę prisiimti ir visos Lietuvos transporto plėtros
strategijas kuriančią Susisiekimo ministeriją.
Abi šios savivaldybės ne vieną milijoną litų iš savo biudžetų yra
paskyrusios esą Kauno regiono populiarinimui tarp užsieniečių
keleivių ir „Ryanair“ pozicijų šiame regione sustiprinimui.
Ne taip seniai modernų, nepigiai kainavusį keleivių terminalą
valstybės ir kitų šaltinių lėšomis finansuojant statybą
pasistačiusiam Kauno oro uostui prieš kelerius metus buvo
kuriama šviesi ateitis.
Susisiekimo ministerija tada viešai
skelbė, kad Kaunas turi būti pigių skrydžių ir krovinių oro uostas,
o Vilniaus oro uosto kainos bus įprastinės, derančios pagrindinio
šalies miesto - sostinės - oro uostui, pretenduojančiam būti
prestižiniu.
Po to, kai „Ryanair“ įvedinėjo į skrydžių tvarkaraštį naujus
maršrutus, kai paskelbė Kaune kurianti stiprią techninę lėktuvų
aptarnavimo bazę, nebuvo sunku patikėti, kad strategija
pasiteisino. Bet dabar dėl jos kyla pagrįstų abejonių. Vien šįmet
iš Kauno į Vilnių „Ryanair“ perkėlė aštuonis maršrutus.
Aviatorių teigimu, - konkuruodama su kita prestižiniame Lietuvos
sostinės oro uoste veikiančia pigių skrydžių bendrove - vengrų
„Wizz Air“.
Naujienų agentūros ELTA trečiadienį paklaustas, gal keičiasi
Kauno oro uosto atžvilgiu ir pačios ministerijos pozicija stebint
pastarųjų mėnesių „Ryanair“ veiksmus, susisiekimo ministro
patarėjas, buvęs Kauno miesto meras Rimantas Mikaitis atsakė, jog
ji nesikeičia.