„Jokie Susisiekimo ministerijos bandymai tartis su „Ryanair“, kad ji išlaikytų savąsias pozicijas šiame uoste, nedavė jokių rezultatų.
Šnekėti pradėta nuo tada, kai ši kompanija perkėlė pirmąsias tris kryptis iš Kauno į Vilnių. Bet į konkrečių rezultatų galėjusias duoti šnekas „Ryanair“ nesileido.
Manytume, ilgai tai tęstis negali, nes sostinėje ši kompanija, kaip ir visos kitos, moka didesnius mokesčius, nei Kaune. Situacija tikrai keisis prieš kitų metų vasaros skrydžių sezoną.
Neabejoju, jog tuomet vasaros skrydžių iš Kauno tvarkaraštyje vėl bus daugiau ne tik „Ryanair“, bet ir panašių oro vežėjų įrašytų maršrutų.
Juolab kai ir pati „Ryanair“ planuoja jų nemažai Kaune atkurti ar papildyti naujomis kryptimis. Gal net iki 40 ar daugiau. Ar tikrai tie planai virs realybe, po kelių mėnesių pamatysim“, - sakė susisiekimo ministro patarėjas, buvęs Kauno miesto meras Rimantas Mikaitis.
Dar kartą patvirtinęs, jog ilgalaikė ministerijos strategija dėl Kauno oro uosto nesikeičia, susisiekimo ministro patarėjas R. Mikaitis atkreipė dėmesį į vangoką ir šios valstybinės įmonės poziciją.
Anot jo, nederėjo oro uostui „gyventi tarsi užliūliuotam „Ryanair“ atėjimo. Reikėjo veikti, ieškoti ir naujų galimų vežėjų, nes negalima savo perspektyvos sieti tik su viena kompanija, kuri elgiasi kaip nori.
Tai didelis smūgis Kauno viešbučiams bei kitoms paslaugas turistams ar regiono svečiams teikiančioms įmonėms, ypač Kauno viešbučiams. Būtent „Ryanair“ keleiviai užsieniečiai kai kuriuose miesto viešbučiuose sudarydavo net iki dviejų trečdalių juose apsigyvenusių svečių. Klestėjęs Kauno oro uostas žadino ir daugelių kitų verslų plėtrą tiek mieste, tiek rajone.
Tiek Kauno rajono, kurio teritorijoje oro uostas yra, tiek Kauno miesto merai dėl dabartinės tokios padėties, kai užsienio bendrovė „Ryanair“ daugumą skrydžių iš Kauno perkėlė į Vilnių, ragina atsakomybę prisiimti ir visos Lietuvos transporto plėtros strategijas kuriančią Susisiekimo ministeriją.
Abi šios savivaldybės ne vieną milijoną litų iš savo biudžetų yra paskyrusios esą Kauno regiono populiarinimui tarp užsieniečių keleivių ir „Ryanair“ pozicijų šiame regione sustiprinimui.
Ne taip seniai modernų, nepigiai kainavusį keleivių terminalą valstybės ir kitų šaltinių lėšomis finansuojant statybą pasistačiusiam Kauno oro uostui prieš kelerius metus buvo kuriama šviesi ateitis.
Susisiekimo ministerija tada viešai skelbė, kad Kaunas turi būti pigių skrydžių ir krovinių oro uostas, o Vilniaus oro uosto kainos bus įprastinės, derančios pagrindinio šalies miesto - sostinės - oro uostui, pretenduojančiam būti prestižiniu.
Po to, kai „Ryanair“ įvedinėjo į skrydžių tvarkaraštį naujus maršrutus, kai paskelbė Kaune kurianti stiprią techninę lėktuvų aptarnavimo bazę, nebuvo sunku patikėti, kad strategija pasiteisino. Bet dabar dėl jos kyla pagrįstų abejonių. Vien šįmet iš Kauno į Vilnių „Ryanair“ perkėlė aštuonis maršrutus.
Aviatorių teigimu, - konkuruodama su kita prestižiniame Lietuvos sostinės oro uoste veikiančia pigių skrydžių bendrove - vengrų „Wizz Air“.
Naujienų agentūros ELTA trečiadienį paklaustas, gal keičiasi Kauno oro uosto atžvilgiu ir pačios ministerijos pozicija stebint pastarųjų mėnesių „Ryanair“ veiksmus, susisiekimo ministro patarėjas, buvęs Kauno miesto meras Rimantas Mikaitis atsakė, jog ji nesikeičia.
